2013 metais 37 000 Lt (10 716 Eur) finansavimą gavo 4 Radviliškio miesto kultūros centro projektai. 2 projektus rėmė Kultūros rėmimo fondas, 2 projektai buvo finansuotas LR kultūros ministerijos iš Regionų kultūros projektų, mažinančių kultūrinę ir socialinę atskirtį ir Etninės kultūros plėtros valstybinės programos. Radviliškio miesto kultūros centre veikiantis Radviliškio rajono jaunimo klubo MIX finansavimą gavo 3 vykdytiems projektams. 13 800 Lt (3997 Eur.) rėmimą skyrė Kultūros rėmimo fondas ir Radviliškio rajono savivaldybė.
Kultūros rėmimo fondo finansuotas projektas – Vargonų muzikos festivalis „Vargonų legendos“
Radviliškiečiams buvo skiriami net du koncertai. Penktadienio vakarą koncertą dovanojo tikri vargonų grandai – Lietuvos muzikos ir teatro dėstytojai Renata Marcinkutė Lesieur, Gediminas Kviklys ir Jarūnė Barkauskaitė bei jaunas, perspektyvus vargonininkas iš Gniezno (Lenkija) Dawid Śleszyński. Koncerto pabaigoje kartu su vargonininkais pasirodę solistai Eglė Juozapaitienė ir Vytautas Juozapaitis sulaukė tikrų ovacijų.
Antrajame koncerte šeštadienį pasirodė jaunieji talentai – koncertavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai ir Radviliškio muzikos mokyklos moksleiviai. Koncerte dalyvavusios viešnios iš Vilniaus Milda Atminaitė, Lolita Liamo (dėst. Renata Marcinkutė Lesieur) ir Ieva Morkūnaitė (dėst. Gediminas Kviklys) neslėpė, kad Radviliškyje lankosi pirmą kartą, tačiau vylėsi dar sugrįžti. Nežiūrint palaikyti atėjusių artimųjų, labiausiai jaudinosi Radviliškio muzikos mokyklos moksleivės – Gabija Musvicaitė (mok. Aurelija Šakėnienė), Neringa Šilinskaitė (mok. Diana Sabulienė) ir duetas Eglė Plukaitė ir Viktorija Domrina (mok. Vera Silickaja). Koncerte dalyvavo ir svečias iš Lenkijos Dawid Śleszyński.
Daug teigiamų emocijų regiono muzikos mokyklų mokytojams suteikė šiemetinė naujovė – Radviliškio bažnyčioje vykęs seminaras „Klavyrinės muzikos atlikimo vargonais tradicijos ir naujovės“, supažindinęs su įvairių Europos šalių vargonų statybos skirtumais, lietuviškos vargonų mokyklos ypatumais.
Amatų dirbtuvės „Etnokultūrinis dialogas“ finansavimą laimėjo LR kultūros ministerijos programoje „Regionų kultūros projektai, mažinantys kultūrinę ir socialinę atskirtį“. Net penkių amatų žinovai Radviliškio misto gyventojams dešimtyje užsiėmimų perteikė savo patirtį, amatų istoriją, tradicijas. Kartą per savaitę į kultūros centro Amatų dirbtuves rinkdavosi norintys išmokti medžio drožybos, mezgimo, odos dirbinių, skaitinių ir puodų žiedimo amato. Projektą vainikavo Advento laikotarpiu organizuoti tradiciniai lietuvių liaudies turgaus renginiai – Šeškaturgis, Skaistaturgis bei Saldaturgis, kuriuose dalyviai turėjo galimybę parduoti savuosius gaminius ir įsigyti kitų amatininkų dirbinių.
Spalio mėnesį Minaičiuose vyko vienos dienos renginių ciklas „Lietuvos laisvės kovų istorijos keliais jaunomis jėgomis, lūpomis ir širdimis“, kurio tikslas – atkreipti visuomenės, mokyklų bendruomenių dėmesį į neseną partizaninę istoriją bei Lietuvos kariuomenės nuopelnus laisvės kovose. Šį projektą iš dalies finansavo Radviliškio rajono savivaldybė, o pagrindinį prizą įsteigė Europos Parlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės biuras. Radviliškio rajono 9-12 klasių moksleivių renginyje laukė trys išbandymai: po tris narius vienoje komandoje galėjo dalyvauti asambliažo konkurse – parodoje, istorinėje viktorinoje bei orientaciniame žygyje. Rajono mokiniai dalyvavo geriausioje pilietiškumo ir patriotizmo mokykloje, gyvai palytėjo praeitį – pažino įdomiąją savo krašto istoriją, atrado gyvą ir asmenišką santykį su laisvės kovų laikotarpiu, įrodė sau, kad gali. Pagrindinį prizą – kelionę į Europarlamentą, laimėjo Vaižganto gimnazijos komanda „Prisikėlimo ainiai“ (Goda Dikšaitė, Gabrielė Gakštytė, Vilius Turenko).
Nr. 20 Išlaikę nelengvą išbandymų ruožą šiais metais kelionę į Europos parlamentą laimėjo Vaižganto gimnazijos komanda „Prisikėlimo ainiai“ (Goda Dikšaitė, Gabrielė Gakštytė, Vilius Turenko).
Liepos 6-ąją šventėme pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės vadovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Minėdami šią kiekvienam lietuviui svarbią dieną 54 entuziastingi, aktyvūs, patriotiški žygeiviai išvyko į žygi „Radviliškio rajono dvarų keliais“, kuriame aplankė net 10 Radviliškio rajono dvarų. Žygio organizatoriai – Radviliškio rajono jaunimo klubas „MIX“ ir Radviliškio miesto kultūros centras. Prie žygio įgyvendinimo prisidėjo, su kiekvienu aplankytu dvaru supažindino, apie jų istoriją papasakojo Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis ir etnologijos studijas baigusi Indrė Grigaliūnaitė. Žygiu buvo skatinamas įvairaus amžiaus žmonių aktyvumas, ugdomos vertybinės nuostatos ir atsakomybė už paveldo pažinimą, jo saugojimą, skatinamas patriotizmas bei tautiškumas.
2013 m. prie žygio „Radviliškio rajono dvarų keliais“ prisijungė 54 dalyviai. Amžiumi jauniausias dalyvis buvo aštuonerių, vyriausias – septyniasdešimt trejų. Žygyje dalyvavo ne tik Radviliškio rajono gyventojai – trys dalyviai atvyko net iš Vilniaus, šeši – iš Šiaulių. Kai kurie į žygyje keliavo su šeimomis.
Projektą iš dalies finansavo Radviliškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos programų rėmimo specialioji programa ir Radviliškio rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programa.
2012 m. projektinė veikla
Projektinė veikla
2012 metais 45 000 Lt (13 033 Eur.) finansavimą gavo 5 Radviliškio miesto kultūros centro projektai. Du projektus rėmė Kultūros rėmimo fondas, du projektai buvo finansuoti LR kultūros ministerijos iš Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos ir Regionų kultūros projektų, mažinančių kultūrinę ir socialinę atskirtį, programų. Trims iš vykdytų projektų finansavimą skyrė Radviliškio rajono savivaldybė. Radviliškio miesto kultūros centre veikiantis Radviliškio rajono jaunimo klubo MIX finansavimą gavo 3 vykdytiems projektams – 9950 Lt (2882 Eur) rėmimą skyrė Kultūros rėmimo fondas, Krašto apsaugos ministerija ir Radviliškio rajono savivaldybė.
Tarptautinis garbaus amžiaus žmonių liaudiškų šokių festivalis „Ir ne tik iš Lietuvos“ Šio festivalio išskirtinumas – jis buvo vienas pagrindinių 5-ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių kultūrinių renginių, tad savo nacionalinius pasirodymus radviliškiečiams ir miesto svečiams pristatė TAFISA kultūrinių programų dalyviai iš Izraelio, Egipto, Danijos, Namibijos ir Italijos. Iškilmingame festivalio atidaryme ir Valstybės dienos minėjime žiūrovų laukė speciali Lietuvos liaudies kultūros centro paruošta programa – teatralizuotas penkių etnografinių Lietuvos regionų tautinio kostiumo kolekcijos demonstravimas. Programą pristatė Lietuvos edukologijos universiteto choras „Ave vita“. Šis festivalis, sukvietęs per 300 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, jau devintasis.
Kitas Kultūros rėmimo fondo finansuotas projektas – Vargonų muzikos festivalis „Vargonų legendos“ – jau trečius metus vykstantis, sulaukęs ypatingai šiltų tiek dalyvių, tiek žiūrovų atsiliepimų. 2010 m. festivalis prasidėjęs Šeduvos bažnyčioje ir Radviliškyje, šiais metais išsiplėtė jau į penketą bažnyčių esančių Radviliškio ir Šiaulių rajonuose bei miestuose. Šiemet festivalis buvo gausesnis atlikėjų. Dalyvavo dešimt vargonininkų – Bernardas Vasiliauskas, Irena Budrytė – Kummer (Vokietija), Jurgita Kazakevičiūtė, Dovilė Savickaitė, Agnė Petruškevičiūtė, Rimvydas Mitkus, Karolina Juodelytė, Jūratė Minkevičiūtė, Eugenijus Janeliūnas, Romualdas Juzukonis ir klarnetininkas prof. Algirdas Budrys. Visi muzikantai susibūrė baigiamajame festivalio koncerte Radviliškio bažnyčioje, kur buvo įrašoma festivalio dalyvių kompaktinė plokštelė.
Kultūros ministerijos vykdomos Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos programos ir Radviliškio rajono savivaldybės rėmimą gavo etnokultūrinė stovykla „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai darė“. Šios, jau ketvirtus metus vis gausesnį būrį vaikų sukviečiančios stovyklos, įsikūrusios Kleboniškių pušyne, tema buvo lietuvių liaudies pasakos, tad vietą stovykloje rado įvairiausi pasakų personažai, tapę būrių simboliais ir vardais, o stovyklautojų įrengtos stovyklavietės atrodė lyg puikiausios sodybos. Etnografinėje stovykloje vaikus baisiomis pasakomis gąsdino Šeduvos baba, lankėsi ansamblis „Aidija“. Taip pat kasdien atvykdavo įvairių amatų mokytojų, kurie savo amato paslaptis stengėsi perduoti stovyklautojams. Per Amatų dieną stovyklautojus aplankė dailės mokytoja Jadvyga Kurmanskienė, mokiusi lipdyti iš molio, o Donatas Kurmanskis mokė, kai pasidaryti varinius žiedus. Po šios pamokos visi išėjo žieduoti. Smagu buvo iš spalvotos vilnos nusivelti karoliukų – šio amato mokė vadovė Goda Sirutytė. Didžiausio susidomėjimo susilaukė kalvis Sigitas Laurutis, atsivežęs savo žaizdrą ir mokęs, kaip reikia kalti geležį, kol ji karšta. Kalvyste domėjosi vaikinai ir merginos, net vaikų aplankyti atvažiavę tėveliai susigundė pabandyti kalvio amato. Vaikai domėjosi karpiniais, stengėsi, kad darbeliai būtų gražūs, o iš odos, vadovaujami mokytojos Jovilės, pasidarė nuostabių papuošalų. Bet nereikia galvoti, kad stovykloje vyko tik mokslai – užteko laiko linksmybėms bei išdaigoms. Pasirodo, stovyklautojai vieni iš kitų stengiasi pagrobti būrio vėliavą – vėl didžiausia intriga – tenka stovyklautojams pasitelkti net detektyvų sugebėjimus. Stovyklautojai išvyko į namus praturtėję žiniomis bei naujais draugais. Kai kurie pareiškė: „Aš čia tikrai sugrįšiu ir kitą vasarą.“
Amatų dirbtuvės „Etnokultūrinis dialogas“ finansavimą laimėjo LR kultūros ministerijos programoje „Regionų kultūros projektai, mažinantys kultūrinę ir socialinę atskirtį“. Net penkių amatų žinovai perteikinėjo savo patirtį, amatų istoriją, tradicijas. Kartą per savaitę į kultūros centro Amatų dirbtuves rinkdavosi norintys išmokti pinti iš vytelių, šiaudelių, megzti, rišti juostas ir medžio drožybos. Projektą vainikavo Advento laikotarpiu suorganizuoti tradiciniai lietuvių liaudies turgaus renginiai – Šeškaturgis, Skaistaturgis bei Saldaturgis, kuriuose dalyviai turėjo galimybę parduoti savuosius gaminius ir įsigyti kitų amatininkų dirbinių.
Birželio pirmąją Radviliškio miesto kultūros centras vykdė Radviliškio rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Muzikos galia“ ir miesto jaunimą pakvietė švęsti su muzika. Visos dienos renginiuose jaunimas įsitikino, kad muzika yra prasminga, dinamiška, veikianti gyvenimą. Apie muzikos įtaką žmogui, menui, aplinkai šį kartą jauni žmonės diskutavo su psichoterapeutu Tomu Lagūnavičiumi. Įgytas žinias jaunimas pritaikė atlikdami „Hamleto“ inscenizaciją Radviliškio miesto kultūros centro didžiojoje salėje.
Spalio mėnesį Minaičiuose vyko vienos dienos renginių ciklas „Lietuvos laisvės kovų istorijos keliais jaunomis jėgomis, lūpomis ir širdimis“, kurio tikslas – atkreipti visuomenės, mokyklų bendruomenių dėmesį į neseną partizaninę istoriją bei Lietuvos kariuomenės nuopelnus laisvės kovose. Šį projektą iš dalies finansavo Krašto apsaugos ministerija, prie įgyvendinimo prisidėjo seimo narys Algimantas Salamakinas, o pagrindinį prizą įsteigė Europos Parlamentaro Algirdo Saudargo biuras. Radviliškio rajono 9-12 klasių moksleivių renginyje laukė trys išbandymai: po tris narius vienoje komandoje galėjo dalyvauti asambliažo konkurse – parodoje, istorinėje viktorinoje bei orientaciniame žygyje. Net devynios komandos iš Radviliškio, Šeduvos, Pociūnėlių, Grinkiškio, Baisogalos mokyklų dalyvavo geriausioje pilietiškumo ir patriotizmo mokykloje, gyvai palytėjo praeitį – pažino įdomiąją savo krašto istoriją, atrado gyvą ir asmenišką santykį su laisvės kovų laikotarpiu, įrodė sau, kad gali. Pagrindinį prizą – kelionę į Europarlamentą, laimėjo Grinkiškio Jono Poderio vidurinės mokyklos komanda.
Radviliškio rajono jaunimo klubo „MIX“ ir Radviliškio miesto kultūros centro rengiamas filmų festivalis „Aš=Tu“ iš dalies finansuotas finansinės paramos gavimo jaunimo organizacijos projektui vykdyti iš Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Prieš festivalį vyko kūrybinės filmų kūrėjų dirbtuvės kartu su Šiaulių TV prodiuseriu Gediminu Beržiniu. 2012 metų lapkričio 16-ąją – tarptautinę tolerancijos dieną, vyko trečiasis Radviliškio rajono mėgėjiškų filmų festivalis „Aš nesityčioju iš kitų, prisijunk ir tu“. Smurtas, patyčios yra viena iš aktualiausių nūdienos problemų ne tik vaikams, bet ir visuomenei. Projekte jauni žmonės buvo skatinami kuriant filmus išreikšti savo nuomonę apie patyčias ir smurtą bei kovos su patyčiomis galimybes, lavinamas ne tik kūrybiškumas ir saviraiška, bet ir draugiškumas, tolerancija bei atidumas aplink esantiems draugams ir bendraamžiams.
Sėkmingai vyko dviračių žygis „Malūnų kelias“, kurį organizavo Radviliškio miesto kultūros centras ir Radviliškio rajono jaunimo klubas „MIX“. Žygio tikslas buvo aplankyti 8 senuosius Radviliškio rajono „sparnuočius“, kuriems trūksta visuomenės dėmesio ir apkeliauti Radviliškio rajoną dviračiu. Ant kiekvieno apleisto malūno dalyviai pakabino plakatus su užrašu „Man reikia pagalbos“, taip tikėdamiesi atkreipti visuomenės, malūnų savininkų, atsakingų institucijų dėmesį į nykstančius architektūrinius eksponatus ir bendru savininkų ir institucijų dialogu surasti galimybę juos rekonstruoti.
2011 m. projektinė veikla
Projektinė veikla
2011 metais finansavimą gavo 4 Radviliškio miesto kultūros centro projektai (41 000 Lt – 11874 Eur). Du projektus rėmė Kultūros rėmimo fondas, vienas projektas buvo finansuotas LR kultūros ministerijos Regionų kultūros programomis ir Pagalbos fondo Lietuvoje lėšomis. Vieną projektą finansavo Radviliškio rajono savivaldybė. Radviliškio miesto kultūros centre veikiančio Radviliškio miesto jaunimo klubo „MIX“ 2011 metais buvo finansuoti 4 projektai (33 000 Lt – 9557 Eur). Finansavimą jaunimo organizuojamiems projektams skyrė Kultūros rėmimo fondas, Pagalbos fondas Lietuvoje ir Radviliškio rajono savivaldybė.
Tarptautinis medžio skulptorių ir kalvių pleneras „Kultūros suolelis“ – vienas iš Kultūros rėmimo fondo finansuotų projektų. Plenero dalyviai, tautodailininkai iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos, per dešimt dienų sukūrė dešimt stilizuotų suolelių. Viena iš projekto naujovių, pristatyta Radviliškiečiams – organizuotas pirmasis aukcionas, kuriame organizacijoms ir privatiems asmenims suoleliai buvo parduodami su sąlyga, jog jie puoš viešąsias Radviliškio erdves ir ant jų galės pasėdėti kiekvienas miesto gyventojas ar svečias. Plenero metu buvo surengtas blic turnyras „Šaukštai po pietų“, kuriame plenero dalyviai rungėsi seniausio ir reikalingiausio stalo įrankio – šaukšto – drožime. Šaukštai buvo solidariai padovanoti Kultūros centre naujai atsidariusioms Amatų dirbtuvėms. Plenero uždarymo dieną visi plenero dalyviai ir rėmėjai buvo apdovanoti padėkomis, o meras Antanas Čepononis tautodailininkams spaudė ranką ir dėkojo už dalyvavimą ir galimybę džiaugtis gražiais jų darbais.
Tarptautinis vargonų muzikos festivalis „Vargonų legendos“ šiemet susilaukė ypatingos sėkmės ir palankių atsiliepimų. Festivalio koncertai šiemet vyko Radviliškio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje, Šeduvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje ir Šiaulių Šv. Apaštalų Petro Pauliaus katedroje. Į festivalį buvo sukviesti žinomi atlikėjai iš Lietuvos ir Lenkijos, po bažnyčių skliautais aidėjo ir užsienio, ir lietuvių autorių kūriniai. Vargonais grojo Agnė Petruškevičiūtė, Dovilė Navickaitė, Romualdas Juzukonis, Vidas Pinkevičius, Jūratė Minkevičiūtė, Diana Encienė, Jurgita Kazakevičiūtė, Bernardas Vasiliauskas ir svečias iš Lenkijos Ričardas Superčinskis. Keletą kūrinių su vargonininkais atliko Radviliškio krašto garbės pilietis, kraštietis, klarnetininkas, profesorius Algirdas Budrys. Tarp garbių festivalio svečių buvo Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, LR Seimo narys Kazimieras Kuzminskas, vyskupas Eugenijus Bartulis. Baigiamasis koncertas buvo įrašytas ir išleista kompaktinė plokštelė. Vargonininkai išsiskirstė vieningai sutarę kitais metais vėl susitikti festivalyje, kuriame jau dabar žada dalyvauti daugiau atlikėjų ir kurio globėju vėl pažadėjo būti Seimo narys Kazimieras Kuzminskas.
Amatų dirbtuvės „Etnokultūrinis dialogas“ finansavimą laimėjo Pagalbos fondo Lietuvoje ir LR kultūros ministerijos paskelbtame konkurse „Regionų kultūros projektai, mažinantys kultūrinę ir socialinę atskirtį“. Medžio drožybos, nėrimo ir mezgimo, siuvinėjimo, juostų pynimo amatų žinovai mokė amatų, perteikinėjo savo patirtį, amatų istoriją, tradicijas. Dirbtuvių dalyviai buvo mokomi ne tik amatų, bet ir tautodailės darbų prekybos gudrybių. Advento laikotarpiu, suorganizuoti tradiciniai lietuvių liaudies turgaus renginiai – Šeškaturgis, Skaistaturgis bei Saldaturgis, kuriuose dalyviai bendravo tarpusavyje, turėjo galimybę įsigyti kitų amatininkų dirbinių ir parduoti savuosius.
Projektą „Muzikos galia“ finansavo Radviliškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos programų rėmimo specialiosios programa. Projektas sukvietė jaunimą į Radviliškio miesto kultūros rūmus, kur paskaitą skaitė grupės „G&G Sindikatas“ narys Gabrielius Liaudanskas–Svaras ir Lietuvos muzikos terapeutų asociacijos narė, muzikos ir garso terapeutė Diana Dainytė-Uribe. Lektoriai pasakojo jaunimui, kaip gyvenimą gali pakeisti muzika, kaip ją galima pritaikyti įvairių negalavimų gydymui. Susirinkusieji į kultūros centro salę turėjo galimybę patys pabandyti kelis terapinius metodus, pagroti įvairiais netradiciniais muzikos instrumentais.
Birželio 11 d. įvyko jau antrasis mėgėjiškų filmų festivalis „Geležinkelininkų sostinė – Radviliškis“, kurį organizavo Radviliškio rajono jaunimo klubas „MIX“ ir Radviliškio miesto kultūros centras. Festivalis, kuriame buvo demonstruojami 14 jaunųjų kūrėjų darbų iš Radviliškio, Kaišiadorių ir Šiaulių, šiemet pirmąkart vyko po atviru dangumi greta Radviliškio miesto kultūros centro. Daugiausia simpatijų sulaukęs radviliškietės Irinos Laiševcevos kino darbas „Labas rytas“ vertinimo komisijos buvo paskelbtas filmų festivalio „Geležinkelininkų sostinė – Radviliškis“ nugalėtoju. Radviliškio rajono jaunimo klubo „MIX“ ir Radviliškio miesto kultūros centro rengiamas filmų festivalis „Geležinkelininkų sostinė – Radviliškis“ finansuotas Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.
„Malūnų kelias“
2010 metais Radviliškio rajono jaunimo klubui MIX ir Radviliškio miesto kultūros centrui apkeliavus 9 rajono malūnus, sudarius maršruto žemėlapį, išklausius pasakojimus apie dar stovinčius unikalius kultūros paveldo objektus, kilo didelis susidomėjimas šiuo maršrutu. Šiais metais projektas „Malūnų kelias“, finansuotas Radviliškio rajono savivaldybės, orientuotas ne tik į istorinį – kultūrinį maršrutą, bet ir į sveikos gyvensenos ir turiningo laisvalaikio leidimo būdą bei naujojo maršruto pristatymu visuomenei. Žygis dviračiais, aplankant senuosius Radviliškio rajono malūnus, įtraukiant įvairaus amžiaus ir socialinių grupių atstovus, turėtų tapti tinkama skatinamąja sveikos gyvensenos, aktyvaus laisvalaikio praleidimo priemone, kuri be fizinės sveikatos gerinimo praplečią dalyvių dvasinį ir kultūrinį akiratį. Dviejų dienų žygis dviračiais, sustojant nakvynei, Baisogalos gimnazijoje, išklausant pasakojimų apie vietoves, malūnus, kuriomis keliavo dviratininkai, šiltus sutikimus paliko neišdildoma įspūdį žygio dalyviams. Žygio dalyviai per dvi dienas nuvažiavo virš 130 km, ištvėrė lietų, saulę, priešpriešinį vėją, „linksmuosius“ Šiaulėnų kalnelius ir žvyrkelį.
Etnokultūrinė stovykla „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai darė“ buvo paremta Pagalbos fondo Lietuvoje. Daugyvenės istorijos muziejaus – draustinio teritorijoje, Kleboniškių pušyne jau trečius metus įsikūrusioje stovykloje atostogas turiningai leido daugiau nei šešiasdešimt vaikų iš visos Lietuvos. Kiekvieną dieną stovykloje vaikai mokėsi įvairiausių dalykų: tautodailininkai supažindino su drožybos, kalvystės, juostų pynimo, lipdymo iš molio, pynimo iš vytelių ir kitais tradiciniais lietuvių amatais. Liaudies muzikantai bei folkloro kolektyvo nariai mokė liaudies žaidimų, šokių, sutartinių, supažindino su senoviniais instrumentais. Kriaunų ragana Algimanta ir „Šeduvos baba“ – Emilija Brajinskienė vaikams pasakojo legendas, padavimus ir sakmes, mokė burti ir pranašauti ateitį. Etnologė Regina Kadžytė vaikus supažindino su senaisiais lietuvių žaidimais, dainomis. Ant Raginėnų piliakalnio žolininkė Adelė Karaliūnaitė vaikams papasakojo apie žoles ir jų gydomąsias galias. Stovyklautojai aplankė įdomias vietas: Maziukų bitininkystės sodyboje mokėsi daryti žvakes, Raudondvario žirgyno darbuotojai vaikus susipažindino su žirgų aksesuarais, balnojimu, Kleboniškių kaimo buities muziejuje apžiūrėjo išlikusius XIX-XX a. būdingus kaimų pastatus.
Forumo teatro sumanytojas brazilas Augustas Boalas sako: „Teatras yra žinojimo forma: jis turėtų ir galėtų būti priemonė pakeisti visuomenei“.
Radviliškio miesto kultūros centras, įgyvendindamas forumo teatro projektą „Prasminga diskusija“ į dviejų dienų intensyvią stovyklos veiklą pakvietė keturių projekte dalyvaujančių mokyklų moksleivius, vadovaujamus savo šaunių mokytojų. Projekto veiklose nuo rugsėjo dalyvauja Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijos, Sidabaravo gimnazijos, Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos bei Panevėžio rajono Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokiniai, mokytojai, socialiniai darbuotojai. Juos abi dienas mokė ir tobulėti skatino forumo teatro pradininkė Lietuvoje, profesionali aktorė Rimanta Vaičekonytė ir jau beveik du mėnesius su projekto dalyviais dirbusi režisierė Rasa Atkočiūnienė .
Rimanta jau pirmosios dienos seminare atskleidė, kad forumo teatro idėjomis galime bent dalelyte sumažinti to, kas pasaulyje vyksta negražaus ir mums nepriimtino.
Forumo teatro projekto komanda jau beveik du mėnesius lankėsi projekto mokyklose, organizavo kassavaitinius forumo teatro užsiėmimus. Todėl visi dalyviai jau buvo susipažinę su forumo teatro metodu, paruošę savo etiudus bei padedami Rimantos kūrė naujus.
Mes visi žinome, kad daugybė vaikų nenori eiti į mokyklą, nes ten yra žeminami ir jaučiasi nesuprasti, kad yra daug tokių šeimų, kuriose smurtaujama ar tarpsta alkoholis, ir visi tos šeimos nariai kenčia. Dauguma iš mūsų matome ir dažnai praeiname pro įvairias smurtines situacijas tiesiog mokykloje. Susiduriame su mokytojų savivale ar neteisybe. Ir Forumo teatras apie tai kalba.
Forumo teatras – tai diskusijų teatras. Todėl forumo teatro stovykloje buvo vaidinamos trumpos situacijos, pagrįstos realiais jaunimo išgyvenimais, realiomis problemomis, realiais nutikimais mokyklose, kuriose visada veikia auka, patirianti problemą, skriaudėjas, sukeliantis tą problemą, ir neutralieji asmenys, kurie visuomet gali pakreipti situaciją į gerąją ar blogąją pusę. Po suvaidintos situacijos žiūrovai kartu su diskusijų vedėja Rimanta kalbėjosi apie situacijoje iškilusią problemą, skriaudėją, auką ir variantus, kaip tokią problemą būtų galima išspręsti. Po diskusijos aktoriai vaidino tą pačią situaciją iš naujo ir žiūrovai galėjo stabdyti veiksmą, eidami keisti aktorių (aukos ar neutraliųjų), ir toliau vaidino taip, kaip jie įsivaizdavo, keitė buvusių aktorių veiksmus, kad situacija būtų ne tokia žlugdanti.
Vykdomose dienos refleksijose išryškėjo, kad šis teatras gali padaryti labai didelį poveikį visiems – ir vaidinantiems, ir žiūrintiems. Kurdami situacijas, jas stebėdami mąstome ne tik apie tuos žmones, kurie pasakojo tam tikras istorijas, bet ir patys apie save.
Dar vienas svarbus atradimas projekto veiklose – kitoks požiūris į skriaudėją. Besigilindamas į engėjo vaidmenį, aplinkybes, jo pasiaiškinimus imi suprasti tą žmogų, kuris iš tiesų dažniausiai pats yra nelaiminga auka.
Džiugu ir prasminga, kad visiems projekte dalyvavusiems moksleiviams ir mokytojams patiko veiklos, jie įžvelgė tame prasmę ir pažadėjo forumo teatro veiklas tęsti grįžę į mokyklas. Moksleivius itin džiugino darbas komandose, mokytojai, kurie tapo lygiaverčiais partneriais-kartu vaidino, kad forumo teatre kalbama apie „tikrus“, aktualius dalykus ir problemas.
Tęstinumo etape mokiniai, kurie dalyvavo forumo teatro grupių veiklose, rinks savo grupes ir repetuos mokyklose. Po dviejų mėnesių kiekviena mokykla, padedama režisierės Rasos Atkočiūnienės darys atviras forumo teatro diskusijas mokyklose, įtraukdamos savo bendruomenę: tėvus, mokytojus.
Projektą finansuoja švietimo ir mokslo ministerija bei Radviliškio rajono savivaldybė.
Radviliškio miesto kultūros centro informacija
Vasaros stovykla „Laisvieji aitvarai“
2017 m. birželio mėn. 5 – 9 d. Radviliškio miesto kultūros centro organizuojama nemokama meninės – kultūrinės raiškos vaikų dienos stovykla „Laisvieji aitvarai“ sudarys galimybes 50 mokyklinio amžiaus (nuo 7 m. iki 13 m.) vaikų turiningai praleisti laiką vasaros laikotarpiu. Stovyklos programa, sudaryta iš meninio – kultūrinio lavinimosi užsiėmimų, ekskursijų, pažintinių programų atskleidė vaikų kūrybinius, meninius gebėjimus šokio, teatro, dainavimo, dailės srityse, skirtingų ir įvairiapusių edukacinių užsiėmimų metu dalyviai gilino turimas žinias apie mūsų šalies tradicijas ir papročius, išbandė save įvairiose srityse.
Šokių užsėmimus vedė choreografas Edmundas Verpetinskas, teatro užsiėmimus vedė teatro mokytoja Rasa Atkočiūnienė, dailės užsiėmimuose vaikai bendraus su dailininkė Inga Vosyliūte, dainavimo mokysis su muzikos mokytoja Aurelija Meškauskienė, liaudiškus žaidimus žais kartu su meno vadove Daiva Sirutiene. Užsiėmimuose ir ekskursijose dalyvaus ir kiti Radviliškio miesto kultūros centro darbuotojai.
Kartu su Radviliškio miesto kultūros centro meno vadovu Edmundu Verpetinsku vaikai šoko. Meno vadovė Daiva Sirutienė su teatro studijos „Išdykėliai“ vaikais organizavo žaidimus. Scenografė Inga Vosyliūtė vaikus įtraukė į meninę veiklą – vaikai piešė ant medžio, gamino vėjo malūnėlius, klijavo, spalvino ir darė daug įdomių darbelių. Kartu su meno vadove Aurelija Meškauskiene stovyklos dalyviai dainavo, kur kiekvienas atliko solo partiją. Na, o kartu su meno vadove Rasa Atkočiūniene visi vaikučiai pasijuto aktoriais – kartu sukūrė mini spektaklį.
Stovyklautojai apsilankė Šiauliuose esančioje Žaliūkių malūnininko sodyboje. Čia vaikai sužinojo, kaip senovėje gyveno piemenėliai, ką dirbo, iš ko gamino dūdeles, švilpynes, kokius žaidimus žaidė ir kokio skonio lauže keptos bulvės… Radviliškio TVMC Šeduvos technologijų ir verslo mokymo skyriaus žirgyne kiekvienas stovyklautojas turėjo galimybę pajoti ant žirgo, sužinojo, kaip juos reikia prižiūrėti. Stovyklos dalyviams didelį įspūdį paliko apsilankymas Kleboniškių kaimo buities muziejuje, kur susipažino su
Stovyklos uždarymo šventėje vaikai šoko, dainavo, vaidino. Radviliškio miesto kultūros centro organizuota stovyklą „Laisvieji aitvarai“ finansavo Radviliškio rajono savivaldybė.
Projektą rėmė: Rasos Gibiežienės įmonė, IĮ „Santovita“.
Forumo teatro projektas „Prasminga diskusija“ įsibėgėja
Radviliškio miesto kultūros centras laimėjo švietimo ir mokslo ministerijos skelbtą neformaliojo vaikų švietimo projektų finansavimo konkursą. Projektą iš dalies finansuoja ir Radviliškio rajono savivaldybė.
Įsibėgėjant forumo teatro projektui „Prasminga diskusija“ rugsėjo mėnesį kūrybinė grupė ir projekto komanda atvyko į keturias projekto mokyklas ir supažindino mokyklų bendruomenes su forumo teatro metodu ir tolimesne projekto eiga.
Visose mokyklose pasitiko pilnutėlės salės gerai nusiteikusių mokinių, džiugu, kad projektu nuoširdžiai domėjosi ir į veiklas įsitraukė ir mokytojos.
Visiems susirinkusiems projekto vadovė Vaida Norkevičienė pristatė projektą, planuojamas veiklas skirtingais etapais, finansavimo šaltinius ir galimybes prisijungti prie tikslinės komandos.
Projekto režisierė Rasa Atkočiūnienė supažindino su keletu įvairius dėmesio sukaupimo, reakcijos, kolektyvo formavimo, pasitikėjimo, dialogų improvizacijos, įtampos panaikinimo žaidimų – pratimų.
Projektas pristatytas viešuose renginiuose, kad apie jį sužinotų visa mokyklos bendruomenė.
Supažindinti su projektu atvyko ir moksleivių bendraamžiai – Lizdeikos gimnazijos teatro būrelio aktoriai, kurie aktyviai dalyvaus projekto komandos darbe. Vienas iš teatro grupės narių Gabrielius Verdingas, 2017 meninio skaitymo konkurso rajono etape laimėjęs 2 vietą, Respublikiniame moksleivių skaitovų konkurse „Tarp būtojo ir būsimojo laiko“ 1-ąją vietą, Undinės Nasvitaitytės vardo respublikiniame skaitovų konkurse 3-ąją vieta bei Lietuvos respublikinio meninio skaitymo konkurso 1 vietą nuotaikingai pristatė Rimanto Kmitos romano „Pietinia kronikas“ ištrauką.
Vėliau buvo suvaidinti ir forumo teatro etiudai – lengvai paaugliams atpažįstamos situacijos, kur ryškiai išreikštas engiamasis ir agresorius. Džiugu, kad mokyklų bendruomenės kartu analizavo etiudą su dalyviais ir žiūrovais, įsitraukė yra refleksiją, noriai patys keitė etiudo aktorius, jų veiksmus taip iš esmės pakeisdami visą situaciją.
Labai džiaugiamės, kad turime galimybę Radviliškio ir Panevėžio rajonų gimnazijoms pristatyti mažai žinomą Forumo teatro metodiką. Ji parodo labai plačias teatro meno galimybes. Teatras yra ne tik estetinio pasitenkinimo šaltinis, bet kartu ir labai stipri socialinio poveikio priemonė, galinti keisti žmogų, aplinką, elgesį.
Rugsėjo spalio mėnesiais laukia kassavaitinės repeticijos su tikslinėmis mokyklų komandomis, o spalio 29-30 dienomis visų mokyklų atstovai susitiks Radviliškio miesto kultūros centre dienos stovykloje. Padedant forumo teatro pradininkei profesionalei Rimantai spektakliai bus ruošiami diskusijai su kitų mokyklų atstovais bei viešai peržiūrai.
Projektas „Auksiniai scenos kryžiai Radviliškyje“
Džiugu, kad ir 2018 metais projektą „Auksiniai scenos kryžiai Radviliškyje“ parėmė Kultūros taryba ir skyrė 5000 Eur. Finansavimą. Radviliškio rajono savivaldybė šiam projektui skyrė 800 Eur. Prisidėjimą. Šis projektas – galimybė mėgautis pačiais geriausiais mūsų šalies teatrų spektakliais ir pasirodymais. Profesionalaus teatro spektakliai sutraukia neabejingus menui įvairaus amžiaus ir socialinės padėties Šiaurės Lietuvos regiono gyventojus. Nuo projekto vykdymo pradžios beveik 11 000 regiono gyventojų su malonumu apsilankė geriausių Lietuvos teatro kūrėjų, apdovanotų Auksiniais scenos kryžiai, spektaklių pastatymuose.
Projektu siekiama, kad kultūros paslaugos būtų prieinamos visoms gyventojų grupėms, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, socialinės, ekonominės padėties. Tokia kultūrine iniciatyva stiprinimas bendruomeniškumas, plėtojamas kūrybinis mąstymas, skatinama tolerancija.
Šis projektas pritraukia įvairias visuomenės grupės į kultūros renginius. Lietuvos kultūros tarybai projektui „Auksiniai scenos kryžiai Radviliškyje” suteikus finansavimą, spektakliuose 2018 metais apsilankys apie 3 000 Šiaurės Lietuvos regiono gyventojų už priimtiną bilieto kainą (iki 3 EUR).
Projekto „Auksiniai scenos kryžiai Radviliškyje“ organizatoriai preferenciją teikia mūsų šalies teatrams, pripažintiems geriausiais nacionaliniu mastu bei savo gretose telkiantiems „Auksinio scenos kryžiaus“ nominantus ar laureatus:
Spektaklio-koncerto „Neišmoktos pamokos“ kūrybinė grupė (Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė ’16“) buvo nominuota „Teatras +“ grupėje. Šį spektaklį radviliškiečiai galės pamatyti jau rugsėjo 27 dieną.
Spalio 27 dieną pamatysime pirmąjį Lietuvos nacionalinio dramos teatro dokumentinio teatro bandymą, kai scenoje vaidina ne teatro aktoriai, o žmonės, tiesiogiai susiję su pasakojamomis istorijomis – Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai ir Visagino gyventojai., savo rankomis statę elektrinę ir miestą, atvykę į jį Nepriklausomybės laikais arba jame užaugę. Rimantas Ribačiauskas, Kristina Savickienė, Jonas Tertelis, Kristina Werner (koncepcijos ir teksto autoriai) už spektaklį „Žalia pievelė“ buvo nominuoti geriausių dramaturgijų srityje.
Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Tėvas“ į Radviliškį atkeliaus lapkričio 8 dieną. „Auksiniais scenos kryžiais“ buvo apdovanotas dramos aktorius (pagrindinis vaidmuo) – Darius Meškauskas už Rotmistro Augusto vaidmenį spektaklyje „Tėvas“ bei dramos aktorė (nepagrindinis vaidmuo) – Karolina Kontenytė už Bertos vaidmenį spektaklyje „Tėvas“.
Baneris
Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „GYVŪNAS KU KŪ“
Spalio 28 d. 18 val. Radviliškio miesto kultūros centre
Kaina tik 3 Eur!
2016 m. Auksinis scenos kryžius. Geriausias nepagrindinio vaidmens aktorius – Arūnas Sakalauskas
Iš latvių kalbos išvertė Laura Laurušaitė
Režisierius Rolandas Atkočiūnas: „Man tai bus ketvirtas susitikimas su kaimyninės Latvijos dramaturgija. Jaunos dramaturgės Agneses Rutkēvičos pjesė „Gyvūnas“ išsiskiria savo gyvenimiškumu, įdomia fabula ir personažų vidiniu prisodrinimu. ,,Stebėtinai sunku būti paprastai paprastam“, – sakė Vincentas van Goghas. Lietuvos teatrui bus nelengva tą pirmapradį paprastumą išryškinti, nepažeidus jo „rafinuotais“ sprendimais. Gyvenime paprastai yra tik dvi tragedijos: pirma – negauti, ko trokšti, antra – tai gauti.“
Dramaturgė Agnese Rutkēviča: „Pjesės užuomazgos siekia 2012-uosius, kai aš, pietaudama savo močiutės virtuvėje, per radiją išgirdau laidą „Turgaus aikštė“, kurios metu žmonės gali skambinti į studiją ir parduoti visokiausius nereikalingus daiktus. Paskambino kažkoks vyras, kurio skelbimo tekstas skambėjo taip: „Dovanoju vilkšunį“. Metusi valgyti, nubėgau į kambarį, pasiėmiau baltą popieriaus lapą ir pradėjau rašyti pjesę. Nors imtis kurti pjesę mane įkvėpė šuo, rimtesni impulsai kilo iš manęs pačios. Taip jau sutapo, kad pjesę rašiau ne pačiu geriausiu savo gyvenimo periodu, ir pamenu, kad rašydama pati save linksminau. Ši pjesė iš esmės išgydė mane nuo kažkokios keistos ligos, kuri ligos istorijoje net neturi tikslaus apibrėžimo. Tačiau vienas iš šios, sakyčiau, laimingos ligos požymių yra nepaaiškinamas liūdesys ir ilgesys. Gali būti, kad ji apskritai iki galo neišgydoma. Kaip vienatvė, kuri glūdi kiekvieno žmogaus sielos kertėje.
Istorija apie brolius dokumentinė. Dramaturgijoje mane domina žmogus. Žmogus, kuris gyvena pasaulio užkaboriuose, beveik išmirusio kaimo nebūtyje. Abiejų brolių (Karlio ir Janio) prototipai vis dar tebegyvena tame pačiame kaime kaip ir mano močiutė. Istorija, kaip ir dauguma istorijų, yra apie meilę. O ji nesirenka, kas tu esi – moteris, vyras, gėjus ar musulmonas. Meilė nerūšiuoja. Dar viena tema, kuri man atrodė svarbi rašant šią pjesę, – kokia vis dėlto baikšti ir nepakanti bet kokiai kitokybei yra šiandieninė Latvijos visuomenė, nors gyvename XXI amžiuje.
Agnese Rutkēviča (g. 1988 m. Cėsyje) – latvių dramaturgė, poetė, prozininkė, eseistė. 2011 m. baigė teatro meną Latvijos kultūros akademijoje, vėliau studijavo Literatūros akademijoje Latvijos universitete ir Krokuvos Ludwiko Solskio teatro akademijoje, 2015 m. per festivalį „Theatertreffen“ lankė Nicolaso Stemanno politinio teatro dirbtuves Berlyne. Parašė pjeses „Vandens pistoletas“ (2013 m., pastatyta „Dirty Deal“ teatre bendradarbiaujant su Latvijos nacionaliniu teatru; rež. K. Vitola), „Dukši“ (2013 m., pastatyta Naujajame Rygos teatre; rež. Gatis Šmitas; veikalas 2013–2014 m. festivalyje „Spēlmaņu Nakts“ apdovanotas kaip „Geriausias originaliosios dramaturgijos kūrinys“; parodytas festivalyje „Naujos Europos pjesės“ Vysbadene, kur irgi gavo pagrindinį festivalio prizą; 2014 m. „Dukši“ išversta į vokiečių kalbą ir išleista leidykloje „Drei Masken Verlag“), „Mano vargšas tėvas“ (2015 m., pastatyta Latvijos nacionaliniame teatre, rež. Elmaras Senkovas). Išleido poezijos rinkinius „Jaunojo Vagnerio tylėjimas“ (2012) ir „Nebuvimai“ (2015).
Pasirinkusi gyvenimą provincijoje, Agnese Rutkēviča drauge su seserimi dvyne Madara yra pastebimos Latvijos teatrinio ir kultūrinio gyvenimo figūros – dirba teatruose, rašo skiltis kultūros spaudoje, dalyvauja įvairiuose šiuolaikinio meno projektuose.
Šio spektaklio rodymas Radviliškyje yra Radviliškio miesto kultūros centro įgyvendinamo projekto „Auksiniai scenos kryžiai“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija ir Radviliškio rajono savivaldybė.
