JONINĖS! Birželio 24 d. nuo 17.00 val. Eibariškių parke! Registruok Jonus , Janinas, Rasas ir jie bus pasveikinti!! Registracija telefonu 8 422 51085 arba el.p. vadybarmkc@gmail.com. Šventėje Jūsų lauks: dainos, šokiai, žaidimai ir burtai kartu su liaudiškų šokių grupe „Patrepsėlis”, liaudiškos muzikos kapela „Seni pažįstami”, grupė „Žemaitukai”, grupė „Vyšnios”, grupė „Dar”. Kartu su Pakiršinio etninės kultūros ir amatų centro edukatorėmis pinsime Joninių vainikus . Šventę tradicijomis ir papročiais apipins renginio vedėja – Šeduvos kultūros ir amatų centro režisierė IZOLINA.
Menininkų seminaras-pleneras „KURKIME KARTU 2021“
Kviečiame į Respublikinį dailės mokytojų ir menininkų seminarą-plenerą „KURKIME KARTU 2021“. Šių metų plenero tema „UŽMIRŠTAS GELEŽINKELIO MIESTO PAVEIKSLAS“.
Atraskime savo gimtąjį Radviliškį dailininkų potėpiuose!
Dviračių žygis
Kviečiame registruotis ir dalyvauti dviračių žygyje „Pirklių ir pašto keliu per Radviliškio rajoną”. Išankstinė dalyvių registracija iki liepos 2 d. el.p. indre.pipire@radviliskis.lt arba telefonu 8422 69132. Užsiregistruoti bus galima ir prieš žygį.
Gedulo ir vilties diena
Birželio 14 dieną Radviliškyje, prie Trijų kryžių ir kompozicijos „Skausmo ir kančių kelias“, buvo minima Gedulo ir vilties diena. Šiais metais birželio 14-oji skirta Lietuvos gyventojų didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo okupacijoms 80 – mečiui paminėti. Minėjimui buvo pasirinktas Lietuvos stiprybės simbolis – ąžuolas. Ąžuolas simbolizuoja nemirtingumą, ilgaamžiškumą. Romantikams ąžuolas simbolizuoja nepalaužiamą galią ir jėgą. Jis nelinksta nuo vėjo, nepajėgdamas priešintis – lūžta. Ąžuolas – jėga ir išdidumas, todėl tik taip galime apibūdinti tremtį išgyvenusius Lietuvos brolius ir seseris.
Minėjime jautrias savo kūrybos eiles skaitė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkė – tremtinė Stasė Janušonienė ir Lizdeikos gimnazijos mokinė Miglė Juodžbalytė, kurioms birbyne akompanavo Tomas Kanapinskas. Jautrias dainas susirinkusiems dovanojo Radviliškio miesto kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Versmė“ (vad. Rasa Gasiūnienė). Renginyje savo mintimis dalinosi ir susirinkusiems dėkojo LR Seimo narys Antanas Čepononis ir Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis, judesio kompoziciją pristatė Lizdeikos gimnazijos judesio grupė (Vad. Alma Krivickienė). Renginio vedėjo Vytauto Šarausko pakviesti Lietuvos šaulių sąjungos gen. P. Plechavičiaus 6-osios šaulių rinktinės Radviliškio 601-osios šaulių kuopos nariai dalyvavo gėlių padėjimo ir žvakių uždegimo ceremonijoje prie Trijų kryžių ir kompozicijos „Skausmo ir kančių kelias“ memorialo, skirto tremtinių ir politinių kalinių atminimui, taip pat prie paminklinės lentos Radviliškio geležinkelio stotyje, 1941, 1944-1952 m. ištremtų Radviliškio miesto ir jo apylinkių gyventojų atminimui, prie Lietuvos partizanų kapo Radviliškio kapinėse ir prie paminklinio akmens 1944 – 1953 m. Radviliškio apylinkėse žuvusių Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės partizanų atminimui.
Nuoširdžiai dėkojame radviliškiečiams, atėjusiems prisiminti ir paminėti mūsų šaliai skaudžiais įvykiais atminty išlikusią dieną.
Renginio režisierė Rasa Atkočiūnienė.
Nuotraukos Jolita Plukienė
Istorinės atminties puoselėjimo projektas ,,Ir ne tik iš pareigos…“
2020 – ieji Seimo paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, todėl
Radviliškyje vykdyto projekto ,,Ir ne tik iš pareigos…“ idėja gimė dar 2020 metų pradžioje. Dėl
pandemijos dalis projekto veiklų buvo atkeltos į 2021-uosius. Prisimindami skausmu paženklintą
šios tautos istoriją ir kalbėdami apie tūkstančius Lietuvoje nužudytų žydų, turime prisiminti, jog
pirmiausia Holokaustas, kaip tragedija, yra ištuštėjusios mūsų miestų ir miestelių gatvės, kuriomis
nebeskuba kartu šalia lietuvių ar kitų tautinių bendrijų gyvenę žydai. Šiandien už visų skaičių, kurie
mini nužudytus Lietuvoje žydus – pirmiausia yra žmonės su vardais, asmeninėmis istorijomis,
pomėgiais, gabumais, socialine padėtimi, žmonės – mūsų kaimynai, draugai bendraminčiai.
Žmonės, kuriuos, nebijodami paaukoti savųjų gyvybių, slėpė ir gelbėjo mūsų tautiečiai lietuviai.
Projektas skirtas tiems, kurie domisi savo šalies istorija bei nori pažinti jos daugiatautį paveldą.
Mūsų tikslas atskleisti daugialypį Lietuvos žydų santykį su šalimi, jos gamta, istorija, kultūra, kalba
ir gyventojais. Šiuo projektu buvo siekta pristatyti Holokausto istoriją, sužinoti apie žydų gyvenimą
prieš, per ir po II pasaulinio karo.
Šis projektas orientuotas į įvairių sričių (konferencija, pažintinė ekskursija,
atminimo akcijos, meninių ir dokumentinių kinų bei etiudų teatralizuoti vakarai, paroda,
susitikimai- disputai, literatūros vakarai ir teatras) veiklas. Renginyje buvo sudaryta galimybė ne
tik Šiaurės regiono, bet ir visos Lietuvos visuomenei susipažinti su istorinę atmintį
puoselėjančiomis veiklomis. Tokio pobūdžio renginiai skatina ne tik kūrybingumą ar istorijos žinių
tobulinimą, bet ir ugdo empatijos jausmą, tautinių mažumų kultūros sklaidą. Nuolat
bendradarbiaujant su Tarptautine istorinio teisingumo komisija, pasaulinio žydų kongreso Jidiš
centru Vilniuje bei Šiaulių apskrities žydų bendruomene ir Lietuvos Tolerancijos ugdymo centrais
buvo siekiama įtraukti ir jaunąjį dalyvį bei žiūrovą, pateikiant jam patrauklią– šiuolaikišką kultūros
paslaugą, perteikiančią tautinių mažumų istorijos ir kultūros sampratą. Projekto baigiamasis
renginys- birželio 3 d. vykusi nacionalinė meninė – kultūrinė konferencija „Ir ne tik iš pareigos…“,
kuri buvo skirta Tolerancijos ugdymo centrų bendruomenėms. Konferenciją pradėjo Radviliškio
rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis, pasidžiaugęs, kad tokie renginiai vyksta ir kad
pritraukia dalyvių iš kitų Lietuvos miestų. Sveikinimo žodį taręs Tarptautinės komisijos
vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas pasidžiaugė, kad iniciatyva organizuoti istorinės
atminties renginius kyla iš Tolerancijos ugdymo centrų. Konferencija vyko nuotoliniu būdu. Visi
konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti lektorių pranešimus: „Lietuvos žydų istorija miestų
pastatuose ir gatvėse“ (Ingrida Vilkienė, Tarptautinės komisijos švietimo programų koordinatorė),
„Žydų papročiai ir tradicijos. Stereotipai ir tikrovė“ (dr. Vilma Gradinskaitė), „Žydų – litvakų
patiekalai tradicinių švenčių metu“ (Sania Kerbelis ir Chatzkelis Karolis iš Šiaulių apskrities žydų
bendruomenės), „Menininkas litvakas Viktoras Davidas Brenneris“ (Jonas Nekrašius, Šiaulių
universiteto lektorius). Labai džiaugiamės, jog konferencijoje dalyvavo jaunimas ir pristatė
meninius pranešimus trijų Tolerancijos ugdymo centrų mokiniai: Kėdainių r. Akademijos
gimnazija, Kauno Kazio Griniaus progimnazija ir Kalvarijos gimnazija. Labai svarbu, jog istorinės
atminties renginiuose dalyvauja mokytojai, nes taip yra perduodamos mokiniams ne tik žinios, bet
ir empatijos jausmas bei noras sužinoti, pažinti tai, kas aprašyta istorijos vadovėlių puslapiuose ar
papasakota mūsų senolių. Nacionalinę konferenciją Tolerancijos ugdymo centrų bendruomenėms
organizavo Radviliškio Kultūros centre veikiantis Tolerancijos ugdymo centras kartu su
Tarptautinės komisijos sekretoriatu.
Po konferencijos visi dalyviai turėjo galimybę YouTube kanale pamatyti Radviliškio miesto
kultūros centro jaunimo teatro studijos spektaklį ,,Ir tik vienas teisingas ėjimas…“ pagal I. Mero
kūrinį ,,Lygiosios trunka akimirką“ (rež. I. Ginkevičienė ir G. Každailytė). Nufilmuotame
spektaklyje vaidino jaunieji radviliškiečiai gimnazistai, kurie šiais metais baigia gimnaziją. Taip pat
spektaklyje vaidmenis kūrė profesionalūs aktoriai G. Každailytė ir V. Katutis. Jaunųjų aktorių
sukurti vaidmenys labai jautrūs, persmelkti išgyvenimų. Džiugu, jog po spektaklio peržiūros, kuri
buvo suorganizuota ir Radviliškio miesto kultūros centre, sulaukėme labai gražių atsiliepimų. Na, o
peržiūroje dalyvavę Trečiojo amžiaus universiteto žiūrovai labai dėkojo ir, braukdami ašaras,
linkėjo jauniesiems aktoriams ir toliau kurti vaidmenis ir išlikti tokiems jautriems.
Po J. Nekrašiaus pristatyto pranešimo apie menininką litvaką Viktorą Davidą
Brennerį, konferencijos dalyviai ir visi, kurie domisi mūsų krašto istorija, gali aplankyti šio
menininko darbų parodą. Na, o istorijos puoselėtojai, gyvenantys kituose Lietuvos miestuose, šią
nufilmuotą parodą gali peržiūrėti Radviliškio miesto kultūros centro YouTube kanale.
Daug emocijų, susimąstymų pareikalavusios veiklos privertė stabtelėti ties istorijos
vadovėlių puslapiais ir prisiminti senolių papasakotus prisiminimus, kuriuos, tikimės, ir jaunasis
projekto dalyvis papasakos ateityje ir savo vaikams, mokiniams, pažįstamiems. Tokių projektų
svarba ir tęstinumas – ne tik istorijos faktų bei kultūros samprata bei kūrybingos ir empatiškos
asmenybės ugdymas, humanizmo vertybių puoselėjimas, bet ir jaunimo paskatinimas nebijoti
sužinoti, atrasti ir kurti, interpretuoti bei siekti savo tikslų. Šiuo projektu norime paskatinti kaupti
informaciją apie įvairiose Lietuvos vietose gyvenusius žydus: jų gyvenimo istorijas, indėlį į vietos
miesto ar miestelio ekonomiką, kultūrą, politiką bei šių žmonių likimą. Empatiškos ir kūrybingos,
istorinių žinių siekiančios asmenybės yra vertos būti matomais ir girdimais ne tik akademinėje
visuomenėje, savo amžiaus ir profesinės srities žmonių rate, bet ir plačiojoje auditorijoje.
Džiaugiamės ir dėkojame savo partneriams už prasmingą, nuoširdų dialogą ir idėjos palaikymą bei
jos įgyvendinimą. Projektą finansavo Lietuvos Kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.
Džiazo ir šviesų festivalis „Džiazo laužai”
Radviliškio rajone įsikūrusiame Burbiškio dvare liepos 17 d. 19 val. įvyks Tarptautinis džiazo ir šviesų
festivalis „Džiazo laužai“. Nemokamo renginio programoje profesionalūs džiazo muzikos atlikėjų koncertai,
meninė programa, dvaro aplinką išryškinantys apšvietimo sprendimai bei spalvingi lazerių ir ugnies šou.
Režisierius Eimuntas Nekrošius
Scenografas, šviesų dailininkas Marius Nekrošius
Kostiumų dailininkė Nadežda Gultiajeva Kompozitorius Antanas Jasenka Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vaidina: Varpininkas Karvelis – Darius Meškauskas Lotė – Karolina Kontenytė Patarėjas Abelis – Edvardas Brazys Marija – Regina Šaltenytė Daktaras Zaksas – Igoris Reklaitis Mokytojas – Vaidas Jočys Kristijonas – Vidas Jakimauskas / Aurimas Pintulis Elgeta, buvęs teisėjas; ponaitis Maras – Donatas Švirėnas / Jonas Baranauskas Kristijono motina – Nijolė Sabulytė Baltoji kalė – Sigutė Gaudušytė
Trukmė: 3 val. 20 min.
Romano „Kalės vaikai“ inscenizacija, kurią spektakliui parašė pats autorius, rašytojas Saulius Šaltenis, ypač aktuali dabar – laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį.
S. Šaltenio romanas nukelia skaitytojus į XVIII a. Mažąją Lietuvą, pietvakarinę etnografinės Lietuvos dalį, kuri tuo metu buvo pavaldi Prūsijai.
Spektaklyje susipina daugybė klodų: istorinė Lietuvos praeitis, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai, senųjų pagoniškųjų mitų atgarsiai, Šventojo Rašto nuotrupos. Mitologija ir buitis, mirtis ir gyvenimas, amžinybė ir kasdienybė – viskas čia organiškai persipina, keičia vienas kitą. Prisiliečiama prie pačios lietuvių tautos esmės, archajinio, egzistencinio prado, gelminių tautos išlikimo galių. Savo santūrumu, giliomis ir kiek prigesintomis emocijomis, asketiška ir kartu nekrošiškai talpia simbolika spektaklis „Kalės vaikai“ stebėtinai tiksliai perteikia Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos dvasią.
Gedulo ir vilties dienos minėjimas
Kviečiame į renginius skirtus Lietuvos gyventojų didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo okupacijoms 80-mečiui paminėti. Birželio 12 d. 18.00 val. Alytaus miesto teatro spektaklis „Marytė”. Birželio 14 d. 19.00 val. Gedulo ir vilties dienos minėjimas „Ąžuole, stovėk, kai vėtros plėšys”. Renginiai nemokami.
Alytaus miesto teatro spektaklis „Marytė”
Spektaklis „Marytė“ pasakoja, kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bei pokariu Mažosios Lietuvos vaikai, vadinami „Vilko vaikais“ (Wolfskinder), buvo atskirti nuo šeimų arba liko našlaičiais. Jų buvo apie 7000. Būdami maži su vienu iš tėvų (dažniausiai mama) ar visai su svetimais, jie ėjo ieškodami duonos kąsnio, didesnieji – kąsnį parnešti namo. Dėl bado „vilko vaikai“ bėgo į Lietuvą, kai kurie pasiekė Latviją, Estiją, Baltarusiją, Ukrainą. Šių vaikų patirtis išskirtinė. Badas ir baimė buvo jų vaikystės palydovai. Ilgą laiką sovietų okupuotoje Lietuvoje gyvenę „vilko vaikai“ negalėjo viešai dalytis savo prisiminimais, o apie smurto ir prievartos aukas buvo sąmoningai nutylima. Savosios tapatybės atsisakymas buvo vienintelė tokių vaikų išlikimo sąlyga. Tik atgavus nepriklausomybę šiems žmonėms atsirado galimybė pradėti ieškoti savęs, sužinoti ir įregistruoti tikruosius gimimo metus, vietas, vardus ir pavardes, surasti artimuosius. Lietuvoje gyvenantys vokiečių kilmės „vilko vaikai“ (tuo metu apie trejų–šešiolikos metų amžiaus) susitelkė į bendriją „Edelweiss-Wolfskinder“, kuri gyvuoja ir dabar, padėdama atrasti savo šaknis bei puoselėti tradicijas ir kultūrą.
„…ar mylit Ją Jūs?!“
Kovo 11 d. Radviliškio miesto kultūros centre startavo trečiasis Respublikinis patriotinės dainos ir meninio skaitymo konkursas – festivalis. Šių metų festivalio pavadinime klausiama „…ar mylit Ją Jūs?!“. Į užduotą klausimą skambiai, patriotiškai, muzikaliai ir literatūriškai atsakė net 60 dalyvių iš visos Lietuvos miestų ir miestelių. Konkursas – festivalis vyko nuotoliniu būdu, o filmuotų pasirodymų sulaukėme iš Zarasų, Biržų, Prienų, Jurbarko, Marijampolės, Ukmergės, Panevėžio, Visagino, Kauno, Varėnos, Anykščių, Šilutės ir Radviliškio. Konkurso – festivalio finalinis koncertas buvo skirtas Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai, tad nestebina tai, kad jaunieji kūrėjai savo kūriniuose išreiškė pasididžiavimą savo šalimi, padėką ir patriotizmo jausmą. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos mokinės- Diana Boriak ir Gilmė Dainytė kalbėjo: „Norime padėkoti kovotojams už mūsų valstybę, nes jų dėka mes dabar esame laisvi ir nepriklausomi. Ir dar norime pasakyti, kad nepamiršome jų aukos. Tai – neįmanoma.“, o Emilija Venediktovaitė iš Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos, konkursui paruošusi savo kūrybos dainą „Antakalnio pušys“, sako: „Šią dainą kūriau įtraukdama Sausio 13-osios motyvus, skaudžius lietuvių tautai įvykius, bei skyriau ją laisvės gynėjams“.
Sudėtinga užduotis atiteko šių metų konkurso – festivalio pasirodymų vertinimo komisijai, kurią sudarė šio renginio idėjos autorius, režisierius, aktorius, renginių organizatorius, grupės „Kitava“ narys, Šeduvos kultūros ir amatų centro direktorius Vaidotas Katutis, Šiaulių dramos teatro aktorius, aktorių grupės „Church on weels“ vienas iš įkūrėjų, bei narių Aidas Matutis, atlikėja, dainų kūrėja, muzikinių projektų „X faktorius“, „Lietuvos balsas“ dalyvė Agnė Michalenkovaitė, Šiaulių dramos teatro aktorė, kino aktorė Nomeda Bėčiūtė ir atlikėja, kompozitorė, muzikos pedagogė, lietuviškų hitų kūrėja, „Lauros studijos“ įkūrėja ir vadovė Laura Remeikienė. Konkurso komisija, peržiūrėjusi visus pasirodymus, iš kiekvienos kategorijos (meninio skaitymo, instrumentinių vokalinių grupių, vokalinių ansamblių, bei solistų) išrinko po 5 geriausius, kurie gegužės 17 d., tiesioginės transliacijos metu, varžėsi dėl apdovanojimų ir pagrindinių prizų. Visi konkurso – festivalio dalyviai gavo elektronines padėkas, I-ų vietų laimėtojai ir nominacijų nugalėtojai apdovanoti Radviliškio miesto kultūros centro įsteigtais UAB „Milgreta“ čekiais ir statulėlėmis, greito maisto užkandinių „Jurvikas“ ir „Rollka“ bei muzikos prekių parduotuvės „Garsas.lt“ prizais.
Dėkojame visiems dalyviams, siunčiame šilčiausius linkėjimus ir skatiname nesustoti šiame kelyje, dėkojame mokytojams, vadovams, kurie skatina jaunimą mylėti lietuvišką muziką, gerbti lietuvišką žodį ir įkvepia juos kurti lietuviškai. Dėkojame žiūrovams, renginio remėjams, patriotinės dainos ir žodžio puoselėtojams.
Solistų kategorijos laureatai:
3 vieta – Visagino kultūros centro solistas Viktoras Lapėnas.
2 vieta – Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos solistė Emilija Venediktovaitė (mokyt. Gražvydas Gasparavičius)
1 vieta – NOMINACIJA „Geriausias solistas (-ė)“- Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos solistė Adrija Zavackaitė (mokyt. Gražvydas Gasparavičius)
Vokalinių ansamblių kategorijos laureatai:
3 vieta – Kauno raj., Babtų gimnazijos merginų vokalinis ansamblis (vad. Edita Markevičienė)
2 vieta – Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos mergaičių vokalinis ansamblis (mokyt. Jelena Urbutienė)
1 vieta – NOMINACIJA „Geriausias vokalinis ansamblis“ – Biržų „Saulės“ gimnazijos vaikinų vokalinis ansamblis (vad. Danguolė Kazakevičienė)
Instrumentinių grupių kategorijos laureatai:
3 vieta – Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos mokinės Diana Boriak ir Gilmė Dainytė (mokyt. Gražvydas Gasparavičius)
2 vieta – Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos mokinės Ieva Baronaitė ir Rugilė Staskevičiūtė (mokyt. Gražvydas Gasparavičius)
1 vieta – NOMINACIJA „Geriausia vokalinė instrumentinė grupė“ – Užpalių krašto bendruomenės „Užpalėnų krivūlė“ grupė „Dark light“ (vad. Aurelijus Janaudis)
Skaitovų kategorijos laureatai:
3 vieta – Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos skaitovė Kamilė Kareivaitė (mokyt. Algis Želvys)
2 vieta – Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos skaitovė Viltė Rabazauskaitė (mokyt. Jūratė Martinkutė.
1 vieta – NOMINACIJA „Geriausias skaitovas (-ė)“ – Prienų rajono Stakliškių gimnazijos skaitovė Akvilė Kurmanavičiūtė (mokyt. Nijolė Kuliešienė)
NOMINACIJA „Kūrybinė estetika“ – Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos solistė Karolina Lazdauskaitė (mokyt. Audronė Stočkuvienė)
NOMINACIJA „Publikos simpatija“ – Radviliškio Lizdeikos Gimnazijos solistė Enrika Skeberdytė (mokyt. Evaldas Vaikasas)
NOMINACIJA „Už aiškią žodžio tartį“ – Jurbarko rajono Eržvilko kultūros centro skaitovas Linas Venckus (mokyt. Lina Lukošienė)
NOMINACIJA „Už nuoširdų ir charakteringą teksto perteikimą“- Krivilių kultūros centro vaikų teatro „Krivucis“ skaitovė Skaiva Matijoškaitė (vad. Virginija Černiauskienė)
NOMINACIJA „Už puikų kolektyvinį darbą“ ir „Geriausia literatūrinė kompozicija“ – Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos skaitovai teatro studija „Arielis“ (mokyt. Algis Želvys)
NOMINACIJA „Patriotiškiausias pasirodymas“- Biržų „Saulės“ gimnazijos vaikinų vokalinis ansamblis (vad. Danguolė Kazakevičienė)
