RadviliskioKC, Author at Radviliškio miesto kultūros centras - Page 43 of 68 Radviliškio miesto kultūros centras

Nors 2020-ųjų metų parengto projekto ,,Jaunųjų menininkų reidas“ organizatoriai susidūrė su sunkumais dėl pandeminės situacijos šalyje, tačiau džiaugiasi praūžusiais Jaunųjų menininkų reido renginiais mūsų mieste. Dažniausiai Jaunųjų menininkų festivaliai vyksta tik didžiuosiuose miestuose, tačiau Radviliškio miesto kultūros centro vykdomas projektas susilaukė palaikymo ir ypač didelio jaunų žmonių susidomėjimo. 2020 m. gegužės- 2021 liepos mėnesiais vykęs projektas ,,Jaunųjų menininkų reidas“ orientuotas į visų sričių ( tapyba, dramaturgija, poezija, muzika, teatras) menininkus- profesionalus iki 35 metų. Projekto žiūrovai- įvairių meno sričių gerbėjai, neabejingi ne tik muzikai ar teatrui, bet mokantys klausytis ir suprasti kultūrą ir meną. Renginių ciklą sudarė net 5 įvairių meno sričių renginiai.

Radviliškio miesto kultūros centre praūžęs Jaunųjų menininkų reidas ne tik padovanojo daug ypatingų akimirkų mūsų jauniesiems kraštiečiams, bet taip pat praturtino dar nematytais, kitokio formato, netradiciniais kūrėjų sprendimais. Kovo 31 dieną per Microsoft Teams platformą buvo organizuotas Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokiniams nuotolinis susitikimas su Lietuvos dramaturgu, žurnalistu, poetu Mindaugu Nastaravičiumi. 2015 metais poetas už pjeses buvo apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“. Susitikimo metu lektorius skaitė savo poeziją, pranešimą ir vedė debatus ,, Kodėl mes prisimename tik tai, ko neužmirštame: istorija apie atmintį“ Susitikimo metu vyko diskusija apie galimybę atrasti save, savo talentus ir mokytis save išreikšti. Jaunimui labai patiko ypač įdomus bei produktyvus pašnekesys filosofiniais gyvenimo klausimais. Ypatingo susidomėjimo sulaukė 2020 m. pradėtas organizuoti, tačiau dėl pandeminės situacijos nukeltas susitikimas su viena garsiausių mūsų šalies menininkių, „BP Portrait Award“ prestižiškiausio pasaulyje portretų konkurso nugalėtoja, MO muziejaus kolekcijos menininke- Laura Guoke. 2020 m. gegužės 3 dieną organizuotas jos darbų pristatymas ir kūrybinės dirbtuvės ,,Sukurk tamsoje švytintį paveikslą“ buvo skirtas tikslinei auditorijai- Radviliškio Dailės mokyklos ugdytiniams, taip siekta maksimalaus rezultato ir galimybės kuo tiksliau ir tikslingiau perimti patirties iš žymios menininkės. Dirbtuvių metu dailininkė mokė tapyti ultravioletiniais dažais, išbandė aerografijos techniką, sukūrė didelio formato švytintį kūrinį- žymaus lietuvių skulptoriaus Antano Mončio portretą, skirtą jo 100-osioms jo gimimo metinėms paminėti. Liepos 3 d. Radviliškio miesto kultūros centras pakvietė į Valstybinio jaunimo teatro spektaklį ,,Raudona“ (rež. V. Masalskis). Jaunojo menininko gyvenimas ir kūrybiniai vingiai, analizuojami spektaklyje vertė susimąstyti ne tik jaunąjį žiūrovą, bet ir garbaus amžiaus auditoriją. Liepos 5 d. Radviliškiečiams ir miesto svečiams buvo pristatyta 2-oji Alytaus miesto teatro režisierės ir mono spektaklio aktorės Andros Kavaliauskaitės (2019 m. „Auksinis scenos kryžius“ už geriausią jaunojo menininko debiutą, socialinio tyrimo ir monospektaklio „Seen“ sukūrimą) triptiko dalis- monospektaklis- koncertas ,,Kitokia“. KITOKIA – dviejų žmonių išpažintis, kurią stiprina (arba vėsina) atviras bei betarpiškas pokalbis su žiūrovu. Tai pokalbis, iškeliantis klausimus, bet neduodantis savojo atsakymo. Liepos 6 d. didžiulę minią žmonių subūręs renginys, skirtas Mindaugo karūnavimo dienai paminėti, buvo papuoštas populiariąją muziką atliekančios Lietuvos smuikininkių grupės ,,Electric ladies“ koncerto. Nors epidemiologinė situacija pakoregavo šio projekto įgyvendinimo laikotarpį, tačiau visos projekte numatytos veiklos sklandžiai įgyvendintos.

Jaunųjų menininkų projektas puoselėja profesionalių menininkų kūrybą ir jų rezultatų sklaidą regionuose. Tokio pobūdžio renginiai skatina Lietuvos kultūros ir meno atsinaujinimą bei tęstinumą, kultūros sklaidą regionuose, edukaciją ir jaunųjų menininkų iniciatyvas. Šis projektas – tęstinis tokio pobūdžio renginių ciklas jauniesiems meno gerbėjams Šiaurės regione. Savo dalyvavimu jaunieji meno kūrėjai- profesionalai ugdo jaunųjų būsimų kūrėjų kartą, sudaro sąlygas plėtoti vaikų ir jaunimo saviraišką kultūrinėje ir meninėje veikloje.

Radviliškio miesto kultūros centras džiaugiasi galėjęs vykdyti projektą ,,Jaunųjų menininkų reidas“, kuriame apsilankė daugiau nei 2000 skirtingo amžiaus regiono gyventojų, ir dėkoja savo žiūrovams už domėjimąsi menu ir kultūrinio lygio kėlimą. Renginių ciklo programą Radviliškio miesto kultūros centrui įgyvendinti padėjo projekto partneriai- Radviliškio miesto ir rajono ugdymo įstaigos. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Radviliškio rajono savivaldybė. Tad tikimės, jog Jaunųjų menininkų veiklos turės išliekamąją vertę- paskatins kultūros atsinaujinimo tendencijas regione, pratins prie kitokio požiūrio į kultūrą, skatins jaunus žmones nebijoti eksperimentuoti, nebijoti kurti ir savo kūryba dalintis su meno gerbėjais.

Jaunųjų menininkų reido festivalis

Radviliškio miesto kultūros centras vykdė tęstinį projektą ,,Jaunųjų menininkų reidas“. Šiais metais vykdytos veiklos susilaukė ypač didelio jaunų žmonių susidomėjimo bei jaunų profesionalių menininkų išreikšto noro dalyvauti organizuojamame projekte. 2021 m. birželio- liepos mėnesiais organizuotas projektas orientuotas į įvairių sričių menininkus- profesionalus iki 35 metų. Projekto žiūrovai- mūsų krašto jaunieji įvairių meno sričių gerbėjai, neabejingi ne tik muzikai ar teatrui, bet ir norintys patys išbandyti savo gebėjimus. Vykdyto projekto renginiai praturtino jaunimą dar nematytais, kitokio formato, netradiciniais kūrėjų sprendimais. Džiugu tai, jog pirmą kartą šio projekto jaunieji menininkai buvo apdovanoti specialiai šiam projektui sukurtomis autentiškomis statulėlėmis, kurias įsteigė mūsų rėmėjas- Radviliškio miesto seniūnija. Tikimės, jog šios statulėlės taps gražia tradicija ir kitais metais, vykdydami projektą, vėl galėsime apdovanoti jaunuosius šalies menininkus. 2021m. birželio 2 d. vyko menininkės Vaivos Kovieraitės- Trumpės darbų pristatymas ir kūrybinės dirbtuvės ,,Transfer technologija“. Kūrybinės dirbtuvės organizuotos tikslinei auditorijai- Radviliškio dailės mokyklos ugdytiniams. 2021m. (birželio 1 d.- liepos 2 d.)- atidaryta ir pristatyta menininkės Vaivos Kovieraitės- Trumpės paroda ,,Kitos vietos“. Paroda eksponuota ne tik Radviliškio miesto kultūros centre, bet nufilmuota kartu su autorės interviu ir patalpinta Radviliškio miesto kultūros centro Facebook paskyroje, kurią galima peržiūrėti neribotą laiką. 2021m. birželio 6 d. Radviliškio Eibariškių parko amfiteatre organizuotas ,,Afrikos būgnai“- afrikietiškos muzikos koncertas ir edukacija djembe ir kenkeni būgnais. Edukacijos ir koncerto metu gausus žiūrovų skaičius ne tik susipažino su Afrikos kultūra, tradicijomis, apeigomis, instrumentais, bet ir išgirdo atliekamus kūrinius afrikietiškai. 2021 m. birželio 12 d. pristatytas Alytaus miesto teatro perspektyviausio jaunosios kartos ukrainiečių režisieriaus S. Zhyrkov spektaklis ,,Marytė“, kuris buvo skirtas Birželio 14-ajai- Vilties ir gedulo dienai- paminėti. Spektaklis „Marytė“, pastatytas pagal A. Šlepiko kūrinį ,,Jos vardas Marytė“ pasakoja, kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bei pokariu Mažosios Lietuvos vaikai, vadinami „Vilko vaikais“ (Wolfskinder), buvo atskirti nuo šeimų arba liko našlaičiais. Dėl bado „vilko vaikai“ bėgo į Lietuvą, kai kurie pasiekė Latviją, Estiją, Baltarusiją, Ukrainą. Badas ir baimė buvo jų vaikystės palydovai. Ilgą laiką sovietų okupuotoje Lietuvoje gyvenę „vilko vaikai“ negalėjo viešai dalytis savo prisiminimais, o apie smurto ir prievartos aukas buvo sąmoningai nutylima. Tik atgavus nepriklausomybę šiems žmonėms atsirado galimybė pradėti ieškoti savęs, sužinoti ir įregistruoti tikruosius gimimo metus, vietas, vardus ir pavardes, surasti artimuosius. Lietuvoje gyvenantys vokiečių kilmės „vilko vaikai“ (tuo metu apie trejų–šešiolikos metų amžiaus) susitelkė į bendriją „Edelweiss-Wolfskinder“, kuri gyvuoja ir dabar, padėdama atrasti savo šaknis bei puoselėti tradicijas ir kultūrą. Spektaklio pažiūrėti atvyko ne tik Radviliškio gyventojai, bet ir kitų miestų tremtiniai, kuriems ši tema labai skaudi ir artima. 2021m.birželio 30 d. pristatytas Alytaus miesto teatro režisierės A. Kavaliauskaitės monospektaklis ,,9.18“ ir po spektaklio moderuota diskusija su jaunaisiais žiūrovais ir menininke. Spektaklis „9.18“ – trečioji socialinio triptiko, gvildenančio nutylimas, bet itin sudėtingas ir skaudžias problemas, dalis: apie neišmylėtus vaikus, apie smurtą, patyčias, kurias vaikai patiria iš artimiausių žmonių ir dar aplinkoje, kurioje turėtų jaustis saugiausiais – savo namuose. 2021m. liepos 7 d. radviliškiečiams koncertavo jaunimo grupė ,,Velvet“ iš Alytaus, o po koncerto vyko pokalbiai apie jaunųjų atlikėjų kuriamas dainas, apie patirtį ir kelią iki didžiosios scenos. 2021m. liepos 8 d. publikai pristatytas Alytaus miesto teatro režisierės, dramaturgės A. Dilytės spektaklis Freelanceriai“ ir edukacija ,,Komanda laikrodžio tikslumu. Spektaklyje atskleidžiama istorija atveria menininkų skaudulį – nereikalingumo dramą. Pjesės herojams, pradedantiems aktoriams, kaip ir daugybei šiuolaikinių nepriklausomų kūrėjų, tenka rinktis – išduoti savo meninius idealus bei principus ar siekti išgyventi, dažniausiai pralaimint konkurencinėje kovoje.

Nors teko pakeisti kai kurių veiklų įgyvendinimo laiką, visi projekte numatyti renginiai sklandžiai įgyvendinti. Radviliškio miesto kultūros centras džiaugiasi galėjęs vykdyti projektą ,,Jaunųjų menininkų reidas“, kuriame apsilankė iki 2000 skirtingo amžiaus regiono gyventojų, ir dėkoja savo žiūrovams, ypač jaunajai kartai, už domėjimąsi menu ir kultūrinio lygio kėlimą. Renginių ciklo programą Radviliškio miesto kultūros centrui įgyvendinti padėjo projekto partneriai- Radviliškio miesto ir rajono ugdymo įstaigos. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Radviliškio rajono savivaldybė. Projekto parteris ir rėmėjas- Radviliškio miesto seniūnija. Tikimės, jog Jaunųjų menininkų veiklos turės išliekamąją vertę- paskatins kultūros atsinaujinimo tendencijas regione, pratins prie kitokio požiūrio į kultūrą, skatins jaunus žmones nebijoti eksperimentuoti, nebijoti kurti ir savo kūryba dalintis su meno gerbėjais. Viešinant renginius buvo bendradarbiaujama su Radviliškio ir aplinkinių miestų švietimo įstaigomis, Radviliškio rajono savivaldybe ir kitomis įstaigomis bei organizacijomis.

Gatvės muzikos diena ir Linijinių šokių festivalis

Liepos 17 d. radviliškiečiai ir miesto svečiai rinkosi į Aušros aikštę, kurioje vyko gatvės muzikos diena ir linijinių šokių festivalis „Prie Neužmirštuolės“. Šiais metais gatvės muzikos dieną minėjo Radviliškio miesto kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos: „Radvija“ (vad. Jūratė Stakvilevičienė) ir „Seni pažįstami“ (vad. Tomas Kanapinskas).

Kasmet vykstantis linijinių šokių festivalis „Prie Neužmirštuolės“– tarsi generalinė repeticija prieš Palangoje vyksiančią linijinių šokių šventę . Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais, festivalio iniciatoriui, Radviliškio miesto kultūros centro meno vadovui Edmundui Verpetinskui pavyko pakviesti didelį būrį šokių kolektyvų: kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų linijinių šokių grupę „Saulėgrąža“ (vadovė Kristina Nainienė), Panevėžio rajono Paįstrio ir Smilgių kultūros centrų jungtinę moterų linijinių šokių grupę „Rožiniai ritmai“ (vadovė Nijolė Vidžiūtė), Kelmės kultūros centro suaugusiųjų šokio studiją „Dija Ritmas“ (vadovė Dijana Bakšienė), šokių studiją „Saulės linija“ (vadovas Deividas Šeškus), Radviliškio miesto kultūros centro linijinių šokių grupę „Iliuzija“ (vadovė Roma Baškevičienė), Radviliškio miesto kultūros centro linijinių šokių grupę „Verpetukės“ ir „Šelmiukai“ (vadovas Edmundas Verpetinskas). Į festivalį atvyko ir visiems susirinkusiems padėkojo LR Seimo narys Antanas Čepononis.

Tariame Ačiū visiems kolektyvams už sukurtą šventinę nuotaiką ir geras emocijas.

Kojinių mezgimo čempionatas

Kviečiame dalyvauti kojinių mezgimo čempionate „Tu numegzk man, Mama, kelią”, kuris vyks liepos 25 d. Čempionato nuostatai

Auksiniai scenos kryžiai ir vėl Radviliškyje

Jau kelinti metai iš eilės Radviliškio miesto kultūros centro vykdomas projektas ,,Auksiniai scenos kryžiai“ suburia didelį kultūros mylėtojų ratą. Dėl pandeminės situacijos šalyje, 2020-ųjų metų projekto dalis veiklų buvo perkeltos į 2021- uosius. 2020 m. rugsėjo – 2021 m. birželio mėnesiais vykęs projektas orientuotas į įvairaus pobūdžio teatro sričių ( muzikos, judesio, šokio, improvizacijos teatras ) menininkus- profesionalus. Projekto žiūrovai, skirtingo amžiaus- kultūros ir meno gerbėjai, neabejingi ne tik muzikai, šokiui ar teatrui, bet mokantys klausytis, išgyventi ir suprasti scenos meną. Šio projekto vykdymo metu parodyti 3 spektakliai : Šiaulių dramos teatro spektaklis ,,Bagadelnia“, Alytaus miesto teatro spektaklis ,,Seen“ ir Klaipėdos dramos teatro spektaklis ,,kalės vaikai“

Radviliškio miesto kultūros centre praūžęs projektas ,, Auksiniai scenos kryžiai“ projektas ne tik padovanojo daug ypatingų akimirkų mūsų kraštiečiams, bet taip pat praturtino dar nematytais, kitokio formato, netradiciniais kūrėjų sprendimais. Šio projekto spektakliai leido atsigauti žiūrovams po pandemijos sąstingio ir sukvietė visus, kurie buvo išsiilgę kultūros, susiėjimų ir bendravimo su bendraminčiais teatro gerbėjais. Malonu buvo išvysti Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklį „Bagadelnia“ (rež. A. Špilevoj). Spektaklis apie aštuonias skirtingas, bet tarpusavyje labai susijusias istorijas iš vienų senelių globos namų „Bagadelnia“. Spektaklio žiūrovai susidūrė ne tik su pasaulėžiūros, religijos ir priešingais politiniais požiūriais, bet dažniausiai – su pačiu savimi, su šalia esančiu ir su savo prisiminimais. Spektaklis yra apie gyvenimą ir pasaulį žmonių, kurie turi daugiau išminties, patirties ir gali apie tai kalbėti, kol dar yra čia – prieš palikdami Dangaus prieangį. Spektaklis, subūręs vyresniojo amžiaus žiūrovus, nepaliko abejingais ir jaunimo, kuriam ši istorija labiau primena senelių pasakojimus ar gyvenimiškus jų pomokymus. 2021 metais, vykdant antrojo projekto etapo veiklas, Radviliškio miesto kultūros centre dar parodyti du spektakliai. Birželio mėnesį pristatytas auksinį scenos kryžių pelnęs Alytaus miesto teatro spektaklis ,,Seen“ (A. Kavaliauskaitė), – muzikos, judesio, mados (fashion) ir teatro sintezė. Atviras, jautrus ir intymus spektaklis, kalbantis apie kūno kultą visuomenėje ir iš to kylančias problemas, apie domėjimąsi šalia esančiu žmogumi, jo problemomis, prisilietimą prie socialinių stigmų. Čia buvo kalbama apie svarbą – sureaguoti į tą, kuriam šią akimirką yra reikalinga pagalba, supratimas. Į šį spektaklį susirinko 7-12 klasių mokiniai iš visų Radviliškio miesto ir rajono gimnazijų. Gausiai (kiek buvo leistina pagal saugumo reikalavimus) jaunųjų žiūrovų užpildyta salė ne tik dalyvavo spektaklio procese, bet ir išsinešė tai, kas gali padėti žengti žingsnį sprendžiant problemas – atvirukus su naudinga informacija ir kontaktais. Spektaklio metu režisierė ir aktorė Andra nuolat kontaktavo su žiūrovais, atsargiai, kartu sukrečiančiai ir labai jautriai, palietė kiekvieną atvykusį ir nepaliko abejingų.

Paskutiniojo šių metų projekto ,,Auksiniai scenos kryžiai“ Radviliškyje Klaipėdos dramos teatro spektaklio ,, Kalės vaikai“( režisierius E. Nekrošius), pastatyto pagal S. Šaltenio kūrinį, tema ypač aktuali dabar – laikotarpis, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį. Spektaklis žiūrovus tarsi įpina į daugybę tarpusavyje susipynusių klodų: istorinė Lietuvos praeitis, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai, senųjų pagoniškųjų mitų atgarsiai, Šventojo Rašto nuotrupos. Čia prisiliečiama prie pačios lietuvių tautos esmės, archajinio, egzistencinio prado, tautos išlikimo galių. Savo santūrumu, asketiška ir kartu nekrošiškai talpia simbolika spektaklis „Kalės vaikai“ stebėtinai tiksliai perteikia Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos dvasią. Na, o spektaklyje atskleista daugialypė tematika įtraukia įvairaus amžiaus ir skirtingų poreikių žiūrovus. Spektaklis labai aktualus vyresniojo amžiaus žmonėms dėl tradicijų ir papročių puoselėjimo, taip pat jaunimui- dėl tradicijų perdavimo ir išlaikymo ateities kartoms. Į šį spektaklį labai noriai atvyko garbaus amžiaus žmonių ne tik iš Radviliškio rajono, bet ir iš Panevėžio, Šiaulių. Taip pat didelio susidomėjimo sulaukė ir iš ugdymo įstaigų bendruomenių- mokytojai, mokiniai, kuriems spektaklyje atskleidžiamos temos yra svarbios ir įdomios.

Smagu, kad kelintus metus iš eilės savo žiūrovams galime pasiūlyti Radviliškio miesto kultūros centro, parengto projekto ,,Auksiniai scenos kryžiai“, spektaklius ir nuolat sulaukiame vis gausesnės gerbėjų auditorijos. Džiugu, kad mūsų krašto brandi auditorija, jaunoji karta, jaunas žmogus yra neabejingas teatrui, gebantis suvokti ir domėtis kultūra, tai suteikia tik dar daugiau motyvacijos rengti ir vykdyti kultūrinius projektus ir viltis, kad jie yra reikalingi, kad įvairaus amžiaus žmonės domisi, o mes gauname grįžtamąjį ryšį ir taip pamažu ugdome brandų žiūrovą bei mūsų jaunąją kartą. Radviliškio miesto kultūros centras džiaugiasi galėjęs vykdyti tęstinį projektą ,, Auksiniai scenos kryžiai“, kuriame apsilankė apie 550 skirtingo amžiaus regiono gyventojų, ir dėkoja savo žiūrovams už domėjimąsi menu ir kultūrinio lygio kėlimą. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei Radviliškio rajono savivaldybė.

Alytaus miesto teatro spektaklis „Kitokia”

Jeigu trumpai:

KITOKIA – dviejų žmonių išpažintis, kurią stiprina (arba vėsina) atviras bei betarpiškas pokalbis su žiūrovu. Tai pokalbis, iškeliantis klausimus, bet neduodantis savojo atsakymo. Pokalbis be moralizavimo ir didaktikos. Pokalbis, kaip puiki galimybė be gėdos pratęsti dialogą namuose, mokyklose apie lytinį brendimą, seksą, meilę, jausmus ir atsakomybę. Ne tik prieš save, vienas kitą, bet ir..(?)

Jeigu plačiau:

11 metų slėpusi savo didžiąją patirtį, atlikėja KIOKIA nusprendžia naująjį albumą (,,KITOKIA“) paskirti Toms ir Tiems, kurie taip pat buvo, yra ar dar bus tame kelyje, kurį jį pati nuėjo/eina. Per 11 muzikinių kūrinių, 11 monologų bei pokalbių su žiūrovu atlikėja papasakoja savą patirtį. Atvirai kalba apie tai, ko nei tėvai, nei mokykla nemokė. Apie meilę ir atsakomybę kitam. Apie gyvybę ir jos atsiradimą. Apie tašką, kuris nėra tik TAŠKAS, netyčia brūkšteltas rašikliu matematikos sąsiuvinio langelyje.

< Taip, aš esu KIOKIA ir šiandien labai rizikuoju.>

< Taip, aš esu žudikė ir esu laisvėje. Niekas manęs nenuteisė iki gyvos galvos, nors nutraukiau kitam gyvybę.>

< Naktį, nubėgau į policiją ir meldžiau, kad mane uždarytų, niekada iš ten neišleistų. Jie tepasakė: jus galima uždaryti. Tik ne čia, o Vasaros 5. >

< Po nužudymo valandos palatoje buvome dviese. Pasižiūrėjom viena kitai į akis ir nusisukome kiekviena į savo sieną. Šiandien pirma diena, kai nuo tos sienos atsisuku. Čia ne palata. Jūs – ne ji. Ir tai nemažai pasako. Aš žinau, kad rizikuoju apie tai kalbėdama, bet daugiau tylėti nebegaliu. Ne tik dėl to, kad darkart išpažinčiau savo klaidas, o tam, kad prodyčiau, kokį slibiną esme užsiauginę. Ne, jis nėra devingalvis. Aš net nesu tikra, ar įmanoma tas galvas suskaičiuoti.>

< Vieną dieną, nuvažiavau į kapines, aplankyti Dovydo kapo. Žiūrėdama į paminklą, jo mamai įrodinėjau, kad padaryta grubi klaida: jis mirė prieš dešimt metų! Juk atvažiavau būtent dėl to. Mama, dievagojosi, kad ne, jau vienuolika metų, kaip sūnaus nėra. Rėkiau visoms kapinėms įrodinėdama: kaip galima taip išbraukti metus lyg niekur nieko! Pasirodo, klaidos daromos ne tik (gimus) pase, bet ir ant paminklų. Pajutau, kaip megztinio rankove bandau nutrinti į akmenį įkaltus mylimo mirties metus, kol galiausiai suvokiau: trinu save ir savą neišgedėtą skausmą. Vieneri metai manyje tiesiog dingo. Užsisluoksniavo. Aš jų negyvenau. Aš juos iškvėpavau.>

Atlikėja KIOKIA kviečia žiūrovą į atvirą pokalbį, palytėtą electronic/idm/dance/triphop muzikos garsų. Taip, gal šis pokalbis nebus kupinas šviesos ir margo džiugesio. Gal jame bus daugiau tylos ir klausimų: kodėl kalbėti apie seksą, abortą vis dar gėdą ir nejauku? Kodėl nuogą kūną pamačius, išpila karštis? O jei tą mato dvylikametis, kyla noras jam dengtis akis ar perjungti kanalą: čia ne tau, čia – suaugusiems. Mokykloje mokytojos pristatydamos temas apie lytinę brandą vis dar kalba išpiltos prakaito, o menstruacijos vis dar laikoma gėda bei liga (?). Vis dar nenorima pripažinti, kad niekas nepasibaigia vien tik gyvybės nutraukimu ir tik puse lūpų kalbama, kas vyksta su moterimi po jo. Ar poabortinė depresija yra gydoma? Išgydoma? Ar tikrai ,,susitvarkysi ir viskas“ yra tas pats, kas susitvarkyti spintą ir iš jos išmesti nereikalingus rūbus? Kodėl moterys (šis kūrinys sukurtas, remiantis trimis realiomis moterų istorijomis) mini Rachelės vynuogyną? Kas jis? Nuo ko prasideda gyvybė? Kada gyvybė yra gyvybė, o kada dar tik taškas, ląstelė?

< Visą tą laiką buvau pati sau ir šventikas, ir Dievo namai, iš kurių išmestas kūdikis. >

Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „Raudona”

Alytaus miesto teatro spektaklis „9.18”

Dėl aktorės traumos keičiasi birželio 30 d. spektaklis. Vietoj spektaklio „Kitokia” pamatysite tos pačios režisierės spektaklį „9.18”. Spektaklį „Kitokia” matysite liepos 5 d.

„9.18“ (N-16)

Monospektaklis/electro siurrealistinė pasaka sukurta pagal tikras paauglių istorijas

Dokumentika: Emilija, Inga, Mindaugas, Andrius, Kornelija, Naglis, Gabrielė, Austėja, Aleksas, Maksimas, Edvinas, Neda, Laima, Gabija, Emilija, Linas, Haroldas, Lukas, Markas – Sergėjus, Adomas

Režisūra, dramaturgija: Andra Kavaliauskaitė

Muzika: Adas Gecevičius

Vizualizacijos: Violeta Mackialo

Kostiumų dizainas: Between LAB

Choreografija: Miglė Praniauskaitė

Trukmė: 1 val. 10 min.

„Mane daug kas vadina Žveju. Nors neturiu meškerės ir nemėgstu žuvies. Bijau vandens. Juo mėgaujuosi tik iš tolo. Man jis be galo gražus, kvepia, turi nuostabų balsą, bet jo giluma mane gąsdina.

Labai daug ko bijau. Ypač žmonių. Todėl su jais labai daug bendrauju.

Nebendraučiau, bet jie patys pas mane ateina. Kartais nuo jų pabėgu. Bet greitai pasiilgstu. Pasiilgstu to, ko bijau…

Turiu ydą: man labai patinka šypsotis. Nors nemoku. Gražiai.

Turiu dar vieną ydą: dievinu apsikabinimus. Tą tai moku. Ir tą galiu daryti bet kur ir bet kada. Žmones tai gąsdina. O man – kelia šypseną, nors šypsotis dar neišmokau. Gražiai.

Yra manančių, kad esu bitininkas. Mano rūbas jiems kažkodėl primena bičių piemenį.

Taip. Aš esu Piemuo. Žvejys. Bitininkas. Mano medus – žmonių istorijos, išpažintys, atleidimai ir susitaikymai. Mano avilys – širdis. Pasirodo, į ją ne taip jau ir sunku įskristi.

Daug kas suglumsta, nežino, kokia mano lytis. Aš ir pats nežinau. Man užtenka to, kad esu žmogus.

Kosmonautas, sako žmonės… Nors kosmose nesu buvęs ir, tiesą sakant, nenorėčiau. Bijau ne tik gylio, bet ir aukščio. Man ten būtų per aukštai.

Bijau mirties. Ne dėl to, kad nebebūsiu čia, o dėl to, kad TEN man tikrai per aukštai. Todėl kiekvieną dieną bandau užlipti vis aukščiau, kad TEN nebūtų taip baisu.“

R. Sen Poli

,,Jaunųjų menininkų reidas“ – tęstinis projektas Radviliškyje