AFTER. KAI MES ABEJOJOM. Į kino teatrus grįžta aistringiausias metų filmas!
Nuo rugsėjo 10 dienos didžiuosiuose ekranuose ilgai lauktas, milijonus kino žiūrovų visame pasaulyje pakerėjusio filmo AFTER tęsinys – nevaržomi jausmai, begalinė meilė ir atvira erotika.
Tesa (akt. Josephine Langford) pasiruošusi naujam etapui gyvenime. Puikiai baigti mokslai prestižiniame koledže atveria neribotas galimybes. Mergina susiranda svajonių darbą tarptautinėje kompanijoje. Tačiau jos planai persikraustyti į Sietlą visai nepatinka Hardinui (akt. Hero Fiennes Tiffin). Hardino pyktis, prasidėję priekaištai ir nuolatinis pavydas sukelia Tesai vien tik skausmą ir nerimą. Ar verta viską statyti ant kortos ir paaukoti daug žadančią karjerą? O gal geriau nutraukti santykius su Hardinu? Bet kaip pamiršti tas judviejų aistringas naktis ir nesibaigiančius bučinius? Jo stiprų vyrišką glėbį ir iš proto varantį artumą?
Maža to, Tesos planus visiškai sujaukia netikėtai jos gyvenime pasirodęs tėtis, kurio mergina nematė beveik 10 metų ir į paviršių kylančios Hardino šeimos paslaptys…
Trečioji pasaulinio bestselerio dalis, subūrusi daugybė jaunų ir žavių aktorių, kaip niekad kupina sunkių pasirinkimo momentų ir visas sienas griaunančios aistros! Įtraukianti istorija parodys, kad poros santykiai yra vienas sudėtingiausių, bet ir kartu vienas gražiausių dalykų, dėl kurių verta stengtis, kad ir kas nutiktų.
Spurguliai OP ir ED – mieli ir dar nematyti sutvėrimai. Apvalučiai tarsi spurgos, į žiurkėnus panašūs žaismingi gyvūnėliai iš 1835-ųjų Galapagų salų netikėtai atkeliauja į šiuolaikinį Šanchajų. Patekę į muziejų, OP ir ED jame išvysta visai ne tai, ką norėtų – spurgulių rūšis skelbiama išnykusia ir čia eksponuojama kartu su dinozaurais! Gauruoti mažyliai suvokia privalantys bet kokia kaina sugrįžti į praeitį ir pakeisti istoriją, tačiau kaip užkirsti kelią gentainių išnykimui ir sugrįžti kone 200 metų atgal? Radę kelionių laiku portalą, spurguliai keliauja per aibę epochų, patiria nepaprastus nuotykius, sutinka ne vieną jau išnykusią rūšį ir įrodo, jog nėra situacijos, kurios negalėtų išgelbėti draugystė.
Panevėžio teatro „Menas” spektaklis „Musių valdovas”
Panevėžio teatras „Menas“ nori Jums pristatyti naujai pastatytą PREMJERĄ V. Goldingo romano „Musių valdovas“ motyvais, rež. M. Klimaitė.
Režisierė – Monika Klimaitė.
Inscenizacijos autorė – Monika Baranauskaitė.
Scenografė – Patricija Vytytė.
Kostiumų dailininkė – Izabelė Narečionytė.
Kompozitorius – Manuel Velazquez.
Vaidina: Povilas Adomaitis, Šarūnas Januškevičius, Izabelė Visockaitė, Justina Žiogaitė-Butkienė, Dovilė Klementjeva, Martynas Klementjevas, Aidas Jurgaitis.
„Musių valdovas“ tai žmoguje tūnančio žvėries alegorija – tai, kaip Jungas pasakytų „mūsų šešėlis“, ego, kuris gali būti ambicingas, jautrus, įžeidus, trokštantis galios ir dėl to žiaurus. Žvėris – tai destruktyvi jėga, kuri kaip bomba tiksi kiekviename iš mūsų, o sprogus, gali pakenkti ne tik aplinkiniams, bet ir mums patiems.
Visiems gerai žinomas Viliamo Gouldingo romanas „Musių valdovas“ spektaklyje virs paslaptingu žaidimu, kodiniu pavadinimu „musių valdovas“, kuris kiekvieną žaidžiantį išves iš komforto zonos, privers peržengti ribas ir atsakyti už savo pasirinkimus. Tai žaidimas, kurio galutinis tikslas – susitikimas su „žvėriu“.
Spektaklyje negyvenama sala, džiunglės virsta kiemo aikštele. Kieme, kaip ir romano veiksmo vietoje – saloje, galioja tam tikros taisyklės, kurias nustato ne kas kitas, o kiemo vaikai, čia veikia tik jiems žinoma sistema, hierarchinė klasifikacija ir garbės bei principų kodeksai. Spektakliu kviesime visus trumpam pamiršti, kad pasaulyje egzistuoja suaugusieji ir persikelti į klasikinę, visiems gerai pažįstamą vaikų žaidimų aikštelę ir taip pažvelgti į nusitovėjusį bendravimo modelį, taisykles ir agresiją vaikų akimis. Priešingai nei romane, spektaklyje veiks ne tik vyriškos, bet ir moteriškos lyties atstovai, siekiant neišskirti ir nenuteisti vienos ar kitos lyties ir sukurti pilnavertiškai fukncionuojančią bendruomenę. Aplinkybės į kurias papuola vaikai „padeda“ atsiskleisti primityviausiom ir tuo pačiu brutaliausiom žmogaus savybėms, vaikai kovoja ne tik vienas su kitu, bet tuo pačiu ir su savimi. Čia moralė kovoja su nedorove, racionalus protas su emocijomis, o atsakomybė – su asmeninės valdžios troškimu. Tai, kas nutinka su vaikais kieme, vyksta su kiekvienu iš mūsų, mus supančiose aplinkose, mūsų socialiniuose „kiemuose“.
KITOKIA – dviejų žmonių išpažintis, kurią stiprina (arba vėsina) atviras bei betarpiškas pokalbis su žiūrovu. Tai pokalbis, iškeliantis klausimus, bet neduodantis savojo atsakymo. Pokalbis be moralizavimo ir didaktikos. Pokalbis, kaip puiki galimybė be gėdos pratęsti dialogą namuose, mokyklose apie lytinį brendimą, seksą, meilę, jausmus ir atsakomybę. Ne tik prieš save, vienas kitą, bet ir..
Arvydo Vilčinsko koncertas
Spalio 8 d. 18.00 val. kviečiame Jus į Arvydo Vilčinsko koncertą. Koncertas vyks Radviliškio miesto kultūros centre. Bilieto kaina 8 Eur. Bilietai parduodami kultūros centro kasoje.
1941-aisiais Lietūkio žudynėse kariniu kastuvėliu nužudomas žydas Izaokas. Po daugelio metų į Sovietų Lietuvą sugrįžta režisierius Gutauskas (akt. Dainius Gavenonis), gavęs leidimą apie Lietūkio žudynes sukurti filmą. Visuotinio sekimo apsėsta NKVD stebi ne tik Gutauską, kurio kuriamo filmo scenarijus stebėtinai tikroviškai vaizduoja Lietūkio žudynes, bet ir Gutausko jaunystės draugą Andrių Gluosnį (akt. Aleksas Kazanavičius) bei jo mylimąją Eleną (akt. Severija Janušauskaitė). „Izaokas“ – tai detektyvinė istorija, pasakojanti apie kaltę, kerštą, meilę ir sugriautus žmonių gyvenimus. Filmas paremtas to paties pavadinimo Antano Škėmos apysaka.
Festivaliai:
Talino „Juodųjų naktų“ tarptautinis festivalis, Glasgo tarptautinis festivalis, Rivjeros festivalis (Genuja, Italijoje), Prahos tarptautinis festivalis, Rygos tarptautinis festivalis, Majamio Žydų kino festivalis, Slamdance festivalis (JAV), Europos kino apdovanojimų FIPRESCI Geriausio Europos Debiuto nominacija.
Apie režisierių:
Jurgis Matulevičius yra vilnietis režisierius, scenaristas, operatorius ir montažo režisierius. Baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją dirbo su Šarūnu Bartu, Algimantu Puipa ir kitais režisieriais, sukūrė keturis vaidybinius trumpametražius filmus „Absurdo žmonės“ (2011), „Anima Animus“ (2012), „Auka“ (2013), „Tardytojas“ (2015) ir vieną dokumentinį, kur jis buvo ir operatoriumi „Auksinis flakonas“ (2020). „Izaokas“ (2019) yra Jurgio pirmas ilgametražis filmas.
Režisieriaus komentaras:
Filme atskleidžiamos kaltės, meilės, draugystės, graužaties bei išsilaisvinimo temos sudėtingu istoriniu požiūriu Holokausto bei pokario sovietmečio Lietuvoje kontekste. Kurdami scenarijų, siekėme pavaizduoti pokario pasaulio kasdienybę ir taip apmąstyti to meto atskirų žmonių laikyseną totalitarizmo epochoje ir visą visuomenę, suvokti, kaip ji formavosi to meto ribinių įvykių šešėlyje. Be abejo, filmo idėjos aktualios bet kuriuo istorijos laikotarpiu, taip pat ir dabarties laikais, nes filme ,,Izaokas” kalbama apie nuolatinę kovą žmogaus viduje – su savimi ir su aplinka. Nebūčiau linkęs šio filmo vadinti istorine drama, manyčiau, kad tai fikcija/mitas/ distopija/distopinis pasakojimas apie tam tikrą laikotarpį, kai bandyta istoriją tarsi iš naujo atrasti, ją permąstyti per pasakojimus, fotografijas ir dokumentiką siekiant sukurti savitą tapatybę kuriantį pasaulį. Aš tai labiau įvardinčiau kaip slogų ir slegiantį sapną, iš kurio negali pabusti.
Smagus filmukas apie neįprastą vištelę, kuri moka dainuoti, pasirodo cirke ir patiria daugybę kitų nuotykių: „Padūkėlė Turu“.
Gyveno vieną kartą vištelė, vardu Turu. Nors buvo ypatinga, iš pradžių ir pati to nežinojo. Tuo labiau to nežinojo jos šeimininkas, vertinęs vištas tik pagal vieną kriterijų: ar jos gali dėti kiaušinius. Deja, Turu būtent to ir nemokėjo. O ko verta višta, nededanti kiaušinių, tiesa? Ir šeimininkas nusprendė Turu parduoti.
Tačiau tai buvo geriausia, kas galėjo nutikti vištelei. Turguje ją nusipirko geraširdė močiutė Izabelė, aistringai mylinti ne tik pačius įvairiausius gyvuliukus, bet ir muziką. Atvažiavusi pas Izabelę į namus, Turu susipažino su karvyte Melodija, aviuku Ritmu ir dar daugybe gyvūnų. O netrukus, klausydama Izabelės dainavimo ir grojimo, Turu staiga suprato, kad puikiai supranta močiutę. Iš pradžių Izabelė negalėjo tuo patikėti – kur tai matyta! Višta supranta žmonių kalbą! Bet vis tik tai buvo tiesa. Močiutė ėmė mokyti Turu ne tik kalbos, bet ir daugybės gražiausių dainelių.
Naujasis Turu gyvenimas buvo puikus. Kartu su Izabele ir savo naujaisiais draugais gyvuliukais vištelė dainavo, žaidė ir kitaip smagiai leido laiką. Tačiau vieną dieną močiutė pateko į ligoninę. O Turu, norėdama ją susirasti ir kaip nors padėti mylimai šeimininkei, leidosi į kelionę, kurioje jos laukė daugybė nuotykių, cirkas, pora piktadarių ir žymiai daugiau naujų draugų.
Dubliuota lietuviškai, be subtitrų.
Rugsėjo mėnesio renginiai
Kviečiame į rugsėjo mėnesio renginius
Mono spektaklis „Jau geriau būčiau negimęs”
Rugsėjo 11 d. 19.00 val. Prie Radviliškio miesto kultūros centro!
„Jau geriau būčiau negimęs“ tai aktoriaus Raimondo Klezio antrasis monospektaklis pagal jo paties parašytą komedijinio žanro pjesę ir gyvai atliekamas autorines dainas. Kūrinyje paliečiamos temos, kurios įkvėpė jauną kūrėją karantino metu – tai nedarbas, religija ir santykiai. Kiekvienoje scenoje kritiškai, aštriai, satyriškai analizuojamos šios temos, kartais darant išvadą, kad gal ,,jau geriau būčiau negimęs”. Tekste nuskamba asmeninės patirties bei patarimų pasidalinimai, kurie aktualūs ir universalūs kiekvienam susidūrusiam su karantino iššūkiais. Kiekvieną teksto dalį palydi konkrečią temą atspindinti autorinė dainą. Monospektaklyje gausu interaktyvaus bendravimo su žiūrovais, taip juos įtraukiant į pasirodymo veiksmą. Po spektaklio žiūrovai kviečiami neskubėti išsiskirstyti ir pasidalinti savo patirtimis, susijusiomis su spektaklyje analizuotomis temomis.
Apie kūrėją. Raimondas Klezys – prieš kelis metus vaidybos studijas baigęs jaunas kūrėjas, neapsiriboja vien dramine vaidyba. Jis šoka, vaidina miuzikluose, kuria spektaklius kūdikiams, turėdamas pedagogo magistro laipsnį dirba ir pedagoginį darbą. Įsteigęs nepriklausomą teatrą pavadinimu ,,No Shoes”, drauge su žmona, teatro režisiere, pedagoge Ieva Jackevičiūte rengia edukacinius projektus socialinę atskirtį išgyvenančioms visuomenės grupėms, kuria spektaklius kūdikiams, vaikams ir jaunimui. Kaip aktorius jaunajai auditorijai žinomas ir iš TV ekranų, sukūręs vaidmenis tokiuose serialuose, kaip ,,Kam ta meilė”,,Prakeikti” ,,Kurmis’’ ,,Gaujų karai’’ ir kt.
Cenzas: N-13. 7-12 m. vaikams būtina suaugusiojo palyda
Lietuviško kino hitus „Gautas iškvietimas“, „Trys milijonai eurų“, „Lietuviški svingeriai“, „Pats sau milijonierius“ sukūręs, Tadas Vidmantas grįžta su nauja komedija! Tai jau šeštasis žiūrovų pamėgto režisieriaus darbas, šį kartą pakviesiantis į naktinę žvejybą.
Du kaimynai, Justas ir Povilas, išsiruošia žvejybą. Atokioje ežero saloje susitikę vyrai kalbasi apie „reikalus” bei moteris, tačiau netikėta linkme pasisukęs pokalbis virsta ne tik intriguojančiu vyrų gyvenimus atskleidžiančiu siužetu, bet ir mirties ir gyvenimo klausimu
Pagrindinius vaidmenis atliko aktoriai Leonardas Pobedonoscevas ir Marius Repšys. Ir nors tai naujos stilistikos Tado Vidmanto filmas, nustebinsiantis ne vieną režisieriaus kūrybos gerbėją, tačiau nestokojantis taiklaus humoro, ironijos bei netikėtos pabaigos.
Kinuose nuo liepos 30 d. Filmas lietuvių kalba, be subtitrų. Scenarijaus autorius ir režisierius: Tadas Vidmantas Vaidina: Marius Repšys, Leonardas Pobedonoscevas, Ineta Stasiulytė
