RadviliskioKC, Author at Radviliškio miesto kultūros centras - Page 40 of 68 Radviliškio miesto kultūros centras

RADVILIŠKIS… Šio miesto pavadinimas man brangus ir artimas, sukeliantis virpulį širdyje ir daug stiprių, gilių, malonių vaikystės prisiminimų: Senelių namas Maironio gatvėje, Lietuvių ir Rusų kapai, medinis bažnyčios varpinės bokštas, karuselės greta, jaukus miesto centras su įvairiomis parduotuvėmis, geležinkelio stotis, paštas, kino teatras „Kometa“, turgus, ir nesiliaujantis traukinių dundėjimas, garvežių švilpukai ir per raciją aidintis dispečerio balsas naktimis…

Mano senelis Kazimieras Tomkus (1915 – 1998) gimė Polekėlėje, jaunystėje matė daug vargo, buvo nepriklausomos Lietuvos kareivis, visą gyvenimą sunkiai dirbo: garvežio mašinistu, vėliau šaltkalviu garvežių depe. 1939 m. vedė Oną Petraitytę (1917 – 1990) nuo Šašėnų. 1940 m. jiems gimė mano Tėtis Vytautas, 1946 m. jo sesuo Nijolė. Seneliai savo jėgomis Maironio gatvėje pasistatė namą, tėvams statybose pagal išgales talkino jų vaikai. Senelis buvo tikra ugnis: stambus, stiprus, valdingas, garsiakalbis, o Babytė – visiška jo priešingybė: švelni, kantri, atlaidi, atjaučianti, rūpestinga, be galo darbšti, viską mokanti namų šeimininkė.

Iki šiol atsimenu ypatingą senelių namų kvapą – kūrenamos krosnies, rūkyto kumpio, įvairiausių kepinių, apynių ir naminio alaus – senelis buvo garsus visoje apylinkėje aludaris. Radviliškyje prabėgo ankstyvos mano vaikystės vasaros ir mokyklos atostogos. Turėjau daug draugų iš gretimų namų, prasimanydavome įvairiausių žaidimų, nuo „namų“ iki „teatro“, kurio spektaklius rodydavome kaimynų kiemuose. O kur dar šeimos ir giminės suėjimai, linksmi baliai, kurių metu Senelis grodavo armonika, o man tekdavo atsakingas vaidmuo mušti būgną. Taip pat įsimintinos išvykos prie Arimaičių ežero Senelio „Pobieda“ ar ėjimas su Babyte į miesto pirtį. Važiuoti į Radviliškį man visada būdavo džiaugsmas ir šventė! Kartais atvežiuodavau kartu su Tėvais, o kartais jie mane, 7 metų vaiką, Vilniuje įsodindavo į traukinį „Simferopolis – Talinas“, o Radviliškio stoty laukdavo pasitinkantys seneliai. Būdavo labai baisu laiku neišlipti ir nuvažiuoti nežinia kur…

Atrodė, kad toks džiaugsmas tęsis amžinai. Tačiau gyvenimas greitais šuoliais bėga į priekį. Dabar seneliai, kaip ir dauguma jų bendraamžių ir kaimynų, ilsisi netoliese, kitoje plento pusėje, kur kelią žymi liūdinti akmeninė skulptūra… Nebeliko, pas ką atvažiuoti. Bet Radviliškis vis vien yra brangus ir artimas mūsų šeimai ir mano širdžiai. Iš čia kilę tiek žinomų ir nusipelniusių Lietuvai žmonių, daug puikių menininkų. Didžiuojuosi, galėdama sakyti, kad ir aš jaučiuosi beveik radviliškietė.

ESU DAILININKĖ – GRAFIKĖ, daugiau nei 30 m. dirbu dailės parodų rengimo srityje Lietuvoje ir užsienyje, paraleliai dirbu kūrybinį darbą. Įvairiais profesinės veiklos etapais kūrybai ne visada likdavo pakankamai jėgų ir laiko. Šiuo metu džiaugiuosi vėl atsiradusia galimybe skirti dėmesį savo darbams ir įgyvendinti anksčiau brandintus sumanymus.

Idėjų savo darbams semiuosi iš savo vidaus, emocijų, prisiminimų, spontaniškai pamatytų ir sugalvotų vaizdinių ir neišsemiamos gamtos, jos nuotaikų, spalvų ir faktūrų. Dar studijų metais pamėgau fotografuoti dangų, debesis, vandens raibulius, atspindžius, bangas, medžius ir augalus, įvairias gamtos faktūras. Skaitmeninė fotografija praplėtė įprastas išraiškos priemonių ribas, leido įžengti į kitą vizualią dimensiją, realių vaizdinių pasaulį. Anksčiau vykusiai parodai apie tradicinės ir šiuolaikinės grafikos ryšį ėmiausi perkurti savo grafikos darbus, atliktus litografijos ir oforto technikomis ir perfrazuoti idėjas, kurios jau buvo išreikštos kitomis priemonėmis. Taip gimė ištisi darbų ciklai, kuriuos su užsidegimu tęsiu iki šiol.

PARODA RADVILIŠKIO MIESTO KULTŪROS CENTRE – tai mano sugrįžimas į Radviliškį po daugelio metų. Rengdama savo parodas įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienyje, labai norėjau parodą surengti būtent čia, Radviliškyje. Išreikšti pagarbą šiam miestui, savo Tėčio gimtinei ir brangių Senelių atminimui. Džiaugiuosi atsiradusia galimybe ir nuoširdžiai dėkoju parodos organizatoriams. Kviečiu radviliškiečius ir miesto svečius apsilankyti mano kūrybos pasaulyje. Tikiuosi, jie suras čia kažką artima savo širdžiai.

Parodos autorė Dovilė Tomkutė

Performatyvus spektaklis „Faustas”

Spalio 19 d. 18.30 val. Radviliškio miesto kultūros centre. Spektaklis nemokamas!!!!

Žinomas muzikantas kartu su režisiere Lina Jankauskaite-Peleckiene yra paruošęs performatyvų spektaklį „Faustas”. Spektaklyje, kurio dramaturgija glaudžiai susijusi su muzikine albumo linija, analizuojamos šiandieninės civilizacijos problemos, juo siekiama parodyti kiekvieno individo unikalumą, menkumą ir didybę, beribį potencialą.

Gintautas Gascevičius-Ginc – performeris, būgnų ir perkusijos meistras, kompozitorius, daugelio muzikinių projektų dalyvis ir originalus muzikinių performansų kūrėjas bei atlikėjas.

Menininkas pasakoja, kad šis sumanymas užgimė ir vystėsi kitaip nei kiti muzikiniai projektai. Nuo pat pradžių G. Gascevičius žinojo, kad albumas ir jo pristatymas turėtų būti lygiaverčiai, todėl jau nuo pirmųjų etapų buvo mąstoma tiek apie muzikinę, tiek apie vizualinę liniją. „Kai buvo išleistas albumas „Varava“, su L. Jankauskaite-Peleckiene buvome pastatę performansinį spektaklį, su kuriuo buvo apvažiuota visa Lietuva. Tada atradome tokį įdomų, originalų formatą ir patiems po tų pasirodymų buvo aišku, kad palietėme kažką gilaus. Kuriant naują projektą, jau kūrybiniame etape akcentą teikti norėjosi ir pasirodymui. Todėl muzikinė šio projekto linija absoliučiai susijusi su pačiu reginiu, jo dramaturgija“, – pasakoja G. Gascevičius.

Muzikantas atskleidžia, kad projekto idėja gimė prieš pusantrų metų, o ją įkvėpė Johano Volfgango Gėtės parašytas literatūros kūrinys „Faustas“. Daug diskusijų su režisiere ir literatūros bei vizualinės medžiagos tyrinėjimo įvyko ruošiantis šiam muzikiniam projektui. „Tai toks gilus literatūros kūrinys, taip psichologiškai mane „užkabino“. Buvo nagrinėta daug medžiagos, kuri prieinama: žiūrėtos šio kūrinio ekranizacijos, spektakliai, skaitytos knygos, darbai, tyrinėjimai įvairiais aspektais. Tokiu būdu išsivystė meninis projektas – toks kaip mums su Lina atrodo, kad turėtų būti“, – sako G. Gascevičius. Prie albumo įgyvendinimo prisidėjo ir Šiaulių kultūros centro jaunimo choras „Atžalynas“ (meno vad. M. Žalalis) bei gitaristas Artūras Liolys-Fišeris.

Spektaklyje analizuojamos tokios problemos kaip socialinė atskirtis, susvetimėjimas, gamtos, globalių procesų kaita dėl žmonių ūkinės veiklos, empatijos trūkumas, ieškoma sąsajų tarp praeities ir dabarties, amžinybės ir dabarties akimirkos. Spektaklyje kalbama apie „virš-idėjinį“ lygmenį, kuriame įvairių konfesijų, rasių, socialinių sluoksnių atstovai yra lygiaverčiai partneriai vidinės ir išorinės visatos akivaizdoje. „Šių dienų moderniame, interaktyviame, kaip niekad pažeidžiamame pasaulyje labai svarbi kiekvieno individo asmeninė atsakomybė už savo jausmus, santykius su kitais, nešamas ir skleidžiamas idėjas ir, žinoma, veiksmus. „Vidinė tiesa“ reikalinga tam, kad pasaulis ne tik išliktų, bet ir klestėtų, o tokiam tikslui pasiekti prireiks ir naujų vidinio, dvasinio „pasaulio žemėlapių“ su atnaujintu pažinimo potencialuׅ“, – spektaklio mintį pristato L. Jankauskaitė-Peleckienė.

RENGINYS PERKELIAMAS Lietuvos Nacionalinio dramos teatro spektaklis „Durys”

Dėl aktorės traumos renginys perkeliamas. Data tikslinama, sekite informaciją. Pinigai už bilietus gražinami kultūros centro kasoje.

Jo Strømgren: Durys skiria „čia“ ir „kitur“. Yra labai stiprus įsitikinimas, kad toje kitoje pusėje visad bus kažkas geresnio. Šis tikėjimas verčia žmones judėti. Kažkur Europoje, šalių sienų, kalbų, religijų ir geografinių barjerų padalintoje žemėje, visuomet egzistavo migracijos fenomenas. Tai būdas išgyventi ir būdas priešintis, galimybė pradėti gyvenimą iš naujo, taip pat ir sudeginti tiltus, viską palikti užnugaryje. Spektaklyje „Durys“, pasitelkiant judėjimą ir šokį, keliaujama per skirtingus istorinius periodus ir regionus, kad pamatytume visad egzistavusius modelius, migracijos priežastis ir kaip ji kinta skirtingose tautose.

Žmones visad riboja aplinka – namai, mokykla, darbovietė, šalis, restoranas, kuriame išgalime lankytis, asmuo, kurį mylime ar apsimetame mylį.

Priklausyti tam tikrai aplinkai yra nuostabu, ypač jei tavo kaimynas restoranuose lankytis neišgali. Tokie dalykai mus priverčia šypsotis. Tačiau kai vieną dieną kitas kaimynas grįžta namo su kanoja ant mašinos stogo, mes pradedame jaustis apgailėtini. Ir kai kaimyno veide atpažįstame tą šypseną, mes, be abejonės, užsinorime kanojos. Net jei ir labai nemėgstame būti gamtoje.

Spektaklis „Durys“ per naivų ir asociatyvų žvilgsnį į grupę žmonių, atskirtų sienos, siekia atskleisti labiausiai nuviliančius ir destruktyvius žmonių bruožus. Kadangi kitoje pusėje viskas visuomet atrodo įdomiau, siauros durys tampa svarbiu slenksčiu į pokyčius. Tačiau kadangi niekas nėra patenkintas tuo, ką turi, geresnio paieškos tampa nesibaigiančiu procesu. Ar esame laisvi žmonės, galbūt net žavingi ir kūrybingi, ar visgi beviltiškai prisirakinę prie savo įpročių, kaip Pavlovo šunys?

Auksu tviskantis molis radviliškiečių rankose

Pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau suaugusieji mokosi visą gyvenimą, nes mokymosi poreikis glūdi žmogaus prigimtyje. Mokymasis visą gyvenimą padeda asmeniui prisitaikyti prie kaitos, surasti gyvenimo prasmę ir realizuoti save, užmegzti naujus ryšius, didina pasitikėjimą savimi. Ypatingai pastaruoju metu, kai mūsų šalį ir pasaulį kausto grubūs pandemijos gniaužtai, daugybė žmonių siekia bendravimo ir galimybės išreikšti save. Tad Suaugusiųjų neformaliojo švietimo mokymosi programa- projektas ,,Gamtos ir molio sintezė“ sulaukė itin didelio susidomėjimo ir noro dalyvauti veiklose kartu su Šiaulių meno studija ,,Menoja“.

24 moterys 2021 metų rugsėjo-spalio mėnesiais dalyvavo Radviliškio miesto kultūros centro organizuojamoje neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymosi programoje „Gamtos ir molio sintezė“. Programos veiklų metu senosios molio dirbinių gamybos tradicijos buvo jungiamos su šiuolaikinėmis apdirbimo bei dekoravimo auksu technologijomis. Savo sukurtus bei auksu glazūruotus darbus išvydusios projekto dalyvės liko sužavėtos. Projekto dalyvės pačios kūrė dekoratyvinius molio dirbinius, eksperimentavo įvairiais raštais ir figūromis. Taip kiekviena programos moteris nusilipdė ir susikūrė po du darbus. Atsirado daug norinčių dalyvauti programos veiklose, tačiau tik pirmos 24 užsiregistravę moterys buvo tos laimingosios, kurios galėjo kurti kartu su meno studijos ,,Menoja“ lektore Daiva. Meninius užsiėmimus vedė daugiametę kūrybos ir mokymo patirtį sukaupusi ,, Menojos“ Šiaulių skyriaus vadovė- edukatorė Daiva Stakvilevičienė. Kadangi dalyvių skaičius pakankamai didelis, o dėmesio norisi duoti visoms vienodai, tai edukatorei talkino jos kolegės. Edukacijų vadovės džiaugėsi , kad priėmė savo asmeninį iššūkį – dirbti su tokia didele dalyvių grupe ir išgauti maksimalų rezultatą, nes dirbtuvių dalyvių kūrybiniai darbai buvo išties įspūdingi ir pranoko lūkesčius.

Spalio 5 dieną visos dalyvės dar kartą susirinko jaukiam pabuvimui kartu – pasidžiaugti savo ir kitų darbais. Radviliškio miesto kultūros centro direktorė Indrė Ginkevičienė dalyviams įteikė pažymėjimus, liudijančius dalyvavimą programoje- projekte ,,Gamtos ir molio sintezė“, padėkojo už malonų ir prasmingą darbą edukacijų vadovėms, kurios rado kelią į suaugusiųjų širdis ir motyvaciją bei norą kurti. Į namus šio rudeniškai šilto ir jaukaus vakaro sušildyti dalyviai skirstėsi lydimi gražaus pasibuvimo džiaugsmo ir vilties, kad turės galimybę tęsti užsiėmimus ateinantį rudenį.

Trapūs, elegantiški, auksu žėrintys molio dirbiniai papuošė jaukų vakarą ir suteikė prabangos, elegancijos bei subtilumo. Elegantiško vakaro akimirkas ir įspūdingus dirbinius užfiksavo Radviliškio miesto kultūros centro dizainerė Jolita. Dėkojame visoms projekto dalyvėms už nuoširdų ir malonų bendravimą, už norą išmokti ir atrasti save, nesvarbu, kiek tau bebūtų metų, edukatorei Daivai ir jos kolegėms už įdomias pamokas ir meno sklaidą, už galimybę atsiskleisti.

Radviliškio rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa finansuojama savivaldybės biudžeto lėšomis, Radviliškio miesto kultūros centro prisidėjimas edukacijų priemonėms.

Animacinis kino filmas „Svajoklis Budis 2”

Roko muziką dievinantis šunelis Budis kartu su savo bičiuliais įkuria grupę ir tampa tikrais savo kaimelio numylėtiniais. Gitaros iš rankų nepaleidžiantis Budis mėgaujasi kiekviena gyvenimo akimirka, nors kartais pasvajoja, jog būtų gerai sulaukti ir dar didesnio žinomumo – galbūt ne tik savo kaimelyje.

Lyg tyčia, vieną dieną Budžio grupę išgirsta įtakingas muzikos prodiuseris Langas. Jis iš karto suvokia, kad Budis gali tapti įžymus ir pasiūlo jam bendrą koncertą su viena iš savo prodiusuojamų žvaigždžių – žavia lapute Fokse. Negalėdamas patikėti savo sėkme, Budis visa galva pasineria į naują nuotykį.

Kino filmas „After. Kai mes pasiklydom”

Tesa (akt. Josephine Langford) pasiruošusi naujam etapui gyvenime. Puikiai baigti mokslai prestižiniame koledže atveria neribotas galimybes. Mergina susiranda svajonių darbą tarptautinėje kompanijoje. Tačiau jos planai persikraustyti į Sietlą visai nepatinka Hardinui (akt. Hero Fiennes Tiffin). Hardino pyktis, prasidėję priekaištai ir nuolatinis pavydas sukelia Tesai vien tik skausmą ir nerimą. Ar verta viską statyti ant kortos ir paaukoti daug žadančią karjerą? O gal geriau nutraukti santykius su Hardinu? Bet kaip pamiršti tas judviejų aistringas naktis ir nesibaigiančius bučinius? Jo stiprų vyrišką glėbį ir iš proto varantį artumą?

Maža to, Tesos planus visiškai sujaukia netikėtai jos gyvenime pasirodęs tėtis, kurio mergina nematė beveik 10 metų ir į paviršių kylančios Hardino šeimos paslaptys…

Trečioji pasaulinio bestselerio dalis, subūrusi daugybė jaunų ir žavių aktorių, kaip niekad kupina sunkių pasirinkimo momentų ir visas sienas griaunančios aistros! Įtraukianti istorija parodys, kad poros santykiai yra vienas sudėtingiausių, bet ir kartu vienas gražiausių dalykų, dėl kurių verta stengtis, kad ir kas nutiktų.

Spalio mėnesio renginiai

Kino filmas „Šuolis”

Šuolis (2020)

Žanras: Dokumentika

Sukurta: Lietuva

Režisierius: Giedrė Žickytė

Kino teatruose nuo: 2021-09-17

Trukmė: 1h 24 min

Cenzas: Įvairaus amžiaus žiūrovams

„Šuolis“ – pasaulį pavergusi istorija apie lietuvio drąsą. 1970-aisiais Simas Kudirka peršoko iš sovietinio laivo į JAV pakrančių apsaugos katerį ir pasiprašė politinio prieglobsčio. Grąžintas atgal ir įkalintas, Simas sulaukė didžiulio tarptautinio palaikymo, dėl jo išlaisvinimo buvo rengiamos tūkstantinės demonstracijos. Lietuvis iš Griškabūdžio tapo tarptautiniu žmogaus laisvių pažeidimo simboliu, o jo likimą sprendė net du JAV prezidentai – Richardas Nixonas ir Geraldas Fordas. Šie įvykiai Šaltojo karo metu sukėlė milžinišką politinį sąmyšį JAV ir Sovietų Sąjungoje.

Po penkiasdešimties metų Simas Kudirka, lydimas žinomos režisierės Giedrės Žickytės, vėl grįžo į amerikiečių laivą „Vigilant“. Šį kartą – dar kartą išgyventi jo likimą pakeitusį šuolį. Taip gimė savo siužetu geriausiems Holivudo trileriams nenusileidžiantis, daugiausia per pastaruosius metus dokumentinio kino laurų pasaulyje surinkęs, lietuvių režisierės Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“.

Uždeganti herojaus charizma, įspūdingos archyvinės medžiagos, netikėtumų kupina, paties Simo lūpomis pasakojama istorija, Lietuvos kino teatruose pasirodys jau nuo rugsėjo 17 dienos.

Filmo kalbos lietuvių ir anglų, angliškos vietos bus titruotos lietuviškai.

Režisierė ir scenarijaus autorė: Giedrė Žickytė

Prodiuseriai: Giedrė Žickytė, Uldis Cekulis

Operatorius: Rimvydas Leipus LAC

Montažo režisieriai: Thomas Ernst, Danielius Kokanauskis

Kompozitorius: Kipras Mašanauskas

Anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=GDOyeNULra4

Animacinis kino filmas „LATĖ IR STEBUKLINGAS AKMUO”

Latė nėra įprastas švelnus mažas ežiukas! Ji pilna neišsenkančios energijos, kurią pralenkia tik jos begalinis pasitikėjimas savimi ir, kartais, pernelyg ryški vaizduotė. Jai niekada netrūksta netikėčiausių paaiškinimų ir fantastiškų atsakymų. Latė mėgsta pasakoti istorijas tiems, kas nori ir nenori jų klausytis. Netikėtai ji pasirodo esanti bebaimė herojė, kuriai teks išgelbėti mišką. Nereikia nei sakyti, kad kai vieną dieną miško gyventojai nubudę sužinos, jog dingo stebuklingasis vandens akmuo ir mišką užklupo sausra, Latė garsiai ir drąsiai pareikš, kad tik ji gali išplėšti akmenį iš jį pavogusio Meškų Karaliaus nagų. Dideliam susierzinimui, jai bus paskirta voverės Tjum palyda. Įkyruolė voverė greitai supras, kad ir Latės kalbos yra didesnės už tikrąją drąsą, tačiau abiems teks greit pamiršti nesutarimus ir išmokti veikti drauge. Jų laukia nepamirštamas nuotykis!

R. Sen Poli

DOVILĖ TOMKUTĖ / PARAFRAZĖS / Grafikos darbų paroda