Sausio 5 d. 18.00 val. Radviliškio miesto kultūros centre!
VYRAS UŽ PINIGUS
Žanras: Romantinė komedija
Cenzas: N-13
Trukmė: 1:44
Režisierius: Justinas Krisiūnas
Vaidina: Justinas Jankevičius, Sandra Daukšaitė-Petrulėnė, Akvilė Vitkūnaitė, Julius Zalakevičius, Aldona Vilutytė.
„Vyras už pinigus“ – romantinė komedija apie meilę, pinigus ir mokesčius, kupina humoro ir smagių nesusipratimų.
Kai atkakli mokesčių inspektorė imasi dar vieno savo tyrimo, kurio sėkmė gali garantuoti vadovės postą, kelyje pasitaikęs žavus įtariamasis sumaišo visas kortas ir primena tikrąsias vertybes.
Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Sandra Daukšaitė ir humoristas ir renginių bei TV laidų vedėjas Justinas Jankevičius, šį kartą nustebinęs puikiais aktoriniais sugebėjimais.
Kviečiame į muzikinį – literatūrinį vakarą „MIRA. AURUM. INCENSUM”, kuris vyks sausio 6 d. 18.30 val. Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Šia Trijų Karalių apsilankymo švente tradiciškai pabaigsime žiemos švenčių laikotarpį.
Meno mėgėjų kolektyvų teatralizuotas koncertas
Jau gruodžio 20 dieną, 18 valandą, Radviliškio miesto kultūros centro scenoje visi geriausi pasaulio muzikiniai hitai vienoje vietoje! Nuo Back street boys iki Lady Gagos. Bus visko!
Faustas
Spektaklis nemokamas! Norintys pamatyti spektaklį, turi atvykti į kultūros centro kasą ir pasiimti kvietimą!
Žinomas muzikantas kartu su režisiere Lina Jankauskaite-Peleckiene yra paruošęs performatyvaų spektaklį „Faustas”. Spektaklyje, kurio dramaturgija glaudžiai susijusi su muzikine albumo linija, analizuojamos šiandieninės civilizacijos problemos, juo siekiama parodyti kiekvieno individo unikalumą, menkumą ir didybę, beribį potencialą.
Gintautas Gascevičius-Ginc – performeris, būgnų ir perkusijos meistras, kompozitorius, daugelio muzikinių projektų dalyvis ir originalus muzikinių performansų kūrėjas bei atlikėjas.
Menininkas pasakoja, kad šis sumanymas užgimė ir vystėsi kitaip nei kiti muzikiniai projektai. Nuo pat pradžių G. Gascevičius žinojo, kad albumas ir jo pristatymas turėtų būti lygiaverčiai, todėl jau nuo pirmųjų etapų buvo mąstoma tiek apie muzikinę, tiek apie vizualinę liniją. „Kai buvo išleistas albumas „Varava“, su L. Jankauskaite-Peleckiene buvome pastatę performansinį spektaklį, su kuriuo buvo apvažiuota visa Lietuva. Tada atradome tokį įdomų, originalų formatą ir patiems po tų pasirodymų buvo aišku, kad palietėme kažką gilaus. Kuriant naują projektą, jau kūrybiniame etape akcentą teikti norėjosi ir pasirodymui. Todėl muzikinė šio projekto linija absoliučiai susijusi su pačiu reginiu, jo dramaturgija“, – pasakoja G. Gascevičius.
Muzikantas atskleidžia, kad projekto idėja gimė prieš pusantrų metų, o ją įkvėpė Johano Volfgango Gėtės parašytas literatūros kūrinys „Faustas“. Daug diskusijų su režisiere ir literatūros bei vizualinės medžiagos tyrinėjimo įvyko ruošiantis šiam muzikiniam projektui. „Tai toks gilus literatūros kūrinys, taip psichologiškai mane „užkabino“. Buvo nagrinėta daug medžiagos, kuri prieinama: žiūrėtos šio kūrinio ekranizacijos, spektakliai, skaitytos knygos, darbai, tyrinėjimai įvairiais aspektais. Tokiu būdu išsivystė meninis projektas – toks kaip mums su Lina atrodo, kad turėtų būti“, – sako G. Gascevičius. Prie albumo įgyvendinimo prisidėjo ir Šiaulių kultūros centro jaunimo choras „Atžalynas“ (meno vad. M. Žalalis) bei gitaristas Artūras Liolys-Fišeris.
Spektaklyje analizuojamos tokios problemos kaip socialinė atskirtis, susvetimėjimas, gamtos, globalių procesų kaita dėl žmonių ūkinės veiklos, empatijos trūkumas, ieškoma sąsajų tarp praeities ir dabarties, amžinybės ir dabarties akimirkos. Spektaklyje kalbama apie „virš-idėjinį“ lygmenį, kuriame įvairių konfesijų, rasių, socialinių sluoksnių atstovai yra lygiaverčiai partneriai vidinės ir išorinės visatos akivaizdoje. „Šių dienų moderniame, interaktyviame, kaip niekad pažeidžiamame pasaulyje labai svarbi kiekvieno individo asmeninė atsakomybė už savo jausmus, santykius su kitais, nešamas ir skleidžiamas idėjas ir, žinoma, veiksmus. „Vidinė tiesa“ reikalinga tam, kad pasaulis ne tik išliktų, bet ir klestėtų, o tokiam tikslui pasiekti prireiks ir naujų vidinio, dvasinio „pasaulio žemėlapių“ su atnaujintu pažinimo potencialuׅ“, – spektaklio mintį pristato L. Jankauskaitė-Peleckienė.
Chorinės muzikos popietės
Gruodžio 10 d. ir 11 d. 16.00 val. kviečiame į Advento chorinės muzikos vakarus, kurie vyks Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Renginiai nemokami
Užmirštas geležinkelio miesto paveikslas
Baigiamasis projekto renginys – istorinė konferencija ,,Užmirštas geležinkelio miesto paveikslas“, skirtas atskleisti išnykusio ir nykstančio Radviliškio miesto materialiojo kultūros paveldo objektų įprasminimo ir išsaugojimo svarbą, miesto istorinę ir kultūrinę raidą bei reikšmę bei palyginti ir atrasti sąsajų tarp dailininkų potėpiuose atgijusių nykstančių ir išnykusių kultūros paveldo statinių ir mokslinių žinių, kurias konferencijoje pateikė žymūs istorikai, kraštotyrininkai, kultūrologai, architektai, kariai, skulptoriai, paveldosaugos specialistai. Konferencija prasidėjo dviejų parodų atidarymu ir padėkomis mūsų krašto dailininkams už iniciatyvą prisidedant prie projekto organizavimo bei seminaro – plenero ,,Kurkime kartu 2021“ sukurtų darbų, simboliškai įamžintų išleistoje knygelėje įteikimu. Labai džiugu, jog iniciatyvą skatinęs kraštietis, karys, istorinių publikacijų autorius A. Tamošiūnas prisidėjo ne tik savo pranešimu „Istorinės atminties kultūros (ne -) puoselėjimas. Radviliškio atvejis“, bet ir rengiant projekto paraišką. Radviliškio miesto kultūros centras labai džiaugiasi ir dėkoja Alvydui už medžiagą ir konsultacijas rengiant projektą. Prie mūsų organizuojamo projekto palaikymu ir skatinimu prisidėjo Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis, kuris konferencijoje pasveikino dalyvius, lektorius ir pasidžiaugė, jog atsiranda bendraminčių, kuriems svarbi mūsų krašto istorija ir jos įamžinimas bei palikimas ateities kartoms. Meras skaitė pranešimą „Radviliškio miesto kultūros paveldo išsaugojimo reikšmė ir vertė“. Džiaugiamės turėdami palaikymą ir paskatinimą iš Lietuvos Respublikos seimo nario A. Čepononio bei Radviliškio rajono savivaldybės Mero, mero pavaduotojo, Architektūros skyriaus vedėjo, Radviliškio miesto ir rajono mokytojų bei kitų specialistų, kurie diskusijos metu išsakė savo mintis ir pateikė vizijas krašto identiteto kūrimui. Architektas Šarūnas Sabaliauskas skaitydamas pranešimą „Istorinės architektūros reikšmė šiuolaikiniame mieste“ pateikė įžvalgas ir konkrečius pasiūlymus, kaip mes galėtume pradėti atkurti savo vizualinį ir istorinį vietovės charakterį. Jau antrame mūsų vykdomame projekte mums talkina ir savo sukaupta medžiaga dalinasi Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, kultūrologas Jonas Nekrašius. Lektoriaus pateiktas pranešimas „Amatai, amatininkai ir pramonė Radviliškyje“. „Tarpukario vaizdelių kronikos“ atskleidė anų laikų Radviliškio pramonės bei amatų svarbą miestui, pateikė archyvinių nuotraukų, kurios leidžia susidaryti vizualinį miesto paveikslą. Radviliškio Lizdeikos gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Laima Maminskienė pristatė labai įdomų ir informatyvų pranešimą „Mokykla ir geležinkelis: tiesioginės ir netiesioginės sąsajos“, kuriuo provokavo diskusijai susirinkusius Radviliškio Lizdeikos gimnazijos II klasės gimnazistus. Mums labai svarbu, jog jaunoji karta dalyvautų diskusijoje ir, įsisavinę istorines žinias, pateiktų savo nuomonę, kaip šiuolaikiškai ir patraukliai pristatyti išnykusį ir nykstantį kultūros paveldą. Vienas žymiausių mūsų krašto menininkų, dailininkas, skulptorius, grafikas Martynas Gaubas pasidalino savo mintimis ir prisiminimais apie savo vaikystės miestą bei aplinkybes, kurios paskatino palikti savo tėvų kraštą ir namus. Jo pranešimas ,,Menininko Martyno Gaubo asmeninė Radviliškio miesto vizija“ privertė susimąstyti apie pilkumą, kurio mūsų mieste labai daug ir pasiūlė idėjų, kaip tai pakeisti be didelių investicijų. Menininkas nuogąstavo, jog be galo pasiilgo gamtos, žalumos ir gyvybės, nes jaunosios kartos augimas ant pilko grindinio neformuos noro plačiau tyrinėti aplinkos. Visi konferencijos dalyviai turėjo galimybę pamatyti Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos parengtą parodą „Medinės sinagogos Lietuvoje”. Parodos stendai pasakoja apie unikalų kultūros paveldą – Lietuvoje išlikusias medines sinagogas. Medinės sinagogos yra materialaus žydų kultūros paveldo Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje dalis. Meras Vytautas Simelis pasidžiaugė, jog Radviliškis yra Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos narys, tad žydų kultūra ir šios tautos piliečių gyvenimas greta mūsų, su mumis šiandien yra neatsiejama visuma. Visuma, kūrusi mūsų krašto tradicijas, papročius, architektūros paveldą. Šis projektas yra labai svarbus išsaugant Radviliškio – geležinkelio miesto – identitetą, tapatybę ir savastį. Savitas krašto istorijos pateikimas, vadovaujantis šiuolaikiniais metodais ir technologijomis, yra puiki susipažinimo priemonė miesto svečiams ir gyventojams. Tokių projektų svarba, tvarumas ir tęstinumas – ne tik istorijos faktų bei kultūros paveldo atkūrimas ir išsaugojimas, bet ir kūrybingos bei savo kraštu besididžiuojančios asmenybės ugdymas. Dėkojame visiems prisidėjusiems ir palaikiusiems mūsų idėją. Viliamės, jog bendraminčių gretos didės ir padės ateityje įgyvendinti mūsų išsakytas ir subrandintas idėjas.
Projektą finansavo Lietuvos Kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.
Projektas „Pajūrio teatrų kūrybos pristatymas Radviliškyje“ vykdomas pirmą kartą ir yra skirtas nuosekliai pristatyti pajūrio teatro trupių kūrybą Šiaurės Lietuvoje. Į projekto veiklą įtraukti trys skirtingų teatro trupių spektakliai, kuriuos vienija muzikos ir teatro dermė bei tarpdiscipliniškumas. Į projektą įtraukti trys muzikiniai, istorijos faktus menantys spektakliai: šis teatro ir muzikos derinio akcentas pasirinktas norint pabrėžti šiuolaikinio Lietuvos teatro tarpdiscipliniškumą ir Klaipėdoje veikiančių nepriklausomų trupių universalumą. Liepos 6-ąją – Valstybės dieną- gausiai (apie 3000) žiūrovų auditorijai parodytas Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis-koncertas „Graži ir ta galinga“. Šešios KJT aktorės spektaklyje – koncerte „Graži ir ta galinga“ per muziką atskleidė istorijos faktus ir lietuvės moters tapatybę nuo viduramžių iki šių dienų. Visiems žinomų Bonos, Barboros, Dalios, Marytės ir kitų Lietuvos istorijos moterų istorijos nukėlė ne tik į skirtingus istorinius laikus, bet ir į skirtingus moters gyvenimo tarpsnius, suskambančius skirtingais muzikos stiliais. Koncerte skambėjo pačių aktorių kurti tekstai ir muzika, kurią scenoje merginos atliko gyvai.
Baltų vienybės dienos minėjimą papuošė kitas projekto pasirodymas- LMTA Klaipėdos fakulteto Vaidybos II kurso studentų (vadovas, režisierius V. Masalskis) muzikinis ritminis pasirodymas ,,Tabula musica‘‘. Pasirodymo stebėti susirinko per pusantro šimto žiūrovų, kurie liko sužavėti jaunimo profesionalaus atlikimo. Pasirodyme atsispindi XXI – ojo amžiaus žmogus, kuris vis dažniau atsiriboja nuo bendruomeniškumo, nes yra skatinamas jo individualumas. Pasirodymo metu skambėjo įvairaus žanro dainos ir ritmai, kurie dinamiškai kito ir kontrastavo tarpusavyje. Labai šaltą bei vėjuotą vakarą pasirodymo metu jaunieji aktoriai naudojo savo kūnus kaip instrumentus, jais išgavo ritmus ir skambesį. Susirinkę žiūrovai neslėpė susižavėjimo ir negailėjo plojimų. Vėliau patys stojo į aikštės vidurį ir šoko akcijoje ,,Visa Baltica šoka“ bandydami atkartoti jaunųjų atlikėjų judesius.
Tarptautinės Mokytojų dienos proga visiems rajono mokytojams buvo dovanojama „Taško teatro“ muzikinė komedija „Amerika pirtyje“. „Amerika pirtyje“ tai šiuolaikiškai atkurtas pirmasis lietuviškas spektaklis. Spektaklyje- komedijoje, naudodamiesi muzikinės komedijos žanru, kartu su žiūrovu, aktoriai ieškojo istorinio ir šiuolaikinio lietuvio tapatumo, buvo kalbama apie lietuvių tautinę savimonę. Spektaklyje nagrinėjamos tiek šiais laikais, tiek prieš 120 metų didžiajai visuomenės daliai aktualios bei artimos emigracijos, valdžios kritikos, skurdo temos. Šiuo lietuvišku grotesku kalbama apie lietuvių išskirtines savybes bei ydas. Per tris su puse šimto Radviliškio rajono pedagogų, stebėdami naujai pastatytą spektaklį, diskutavo ir lygino su ankstesniais metais statytais pirmosios lietuviškos komedijos autoriaus – žymaus tarpukario teisininko, literato Juozo Vilkutaičio-Keturakio kūrinio pastatymais. Projekte numatytos visos trys veiklos yra atspindinčios istorinį laikotarpį, tad apgalvotai buvo vykdomos per šventines, atmintinas Lietuvai dienas. Taip visus pasirodymus pamatė ir sudalyvavo pokalbiuose- refleksijose su aktoriais ženkliai didesnis žiūrovų ratas. Rodant scenoje istorinį laikotarpį atspindinčius kūrinius, interpretacijas – labai svarbu, jog visų amžiaus grupių žiūrovas išeitų iš renginio nešinas vienodą žinių kraitį. Tai ypač svarbu regionuose, kuriuose meninė veikla dažnai atsilieka nuo miestų kultūrinės politikos.
Sklaidos etapo laikotarpiu projekte buvo numatyta speciali edukacinė veikla: po spektaklių kūrėjai susitiko atviram pokalbiui su žiūrovais ir diskutavo probleminėmis spektaklių temomis. Po spektaklio „Amerika pirtyje“ buvo nagrinėjama moralinio provincialumo tema, spektaklio-koncerto „Graži ir ta galinga“ kalbama apie patriotiškumą ir pasididžiavimą lietuvybe, o muzikinis ritminis pasirodymas „Tabula musica“išprovokavo diskusiją apie bendruomeniškumo privalumus. Projekto tikslinė auditorija buvo numatyta Radviliškio miesto, rajono ir Šiaurės Lietuvos regione gyvenantys įvairaus amžiaus asmenys, tačiau veiklas vykdant per Valstybės dieną auditorija ženkliai prasiplėtė- pasirodymą stebėjo kitų Lietuvos miestų gyventojai. Projekto veiklų atlikėjai (Klaipėdos jaunimo teatro, „Taško teatro“ kolektyvai, LMTA Klaipėdos fakulteto II kurso studentai) subūrė bendraminčių gretas, kurios taip pat atvyko į spektaklį- koncertą ir kitus pasirodymus. Visų bendras tikslas- kultūros meno sklaida, mainai ir užmegztų ryšių puoselėjimas ir plėtojimas. Informacija apie spektaklius buvo viešinama Radviliškio miesto kultūros centro, Radviliškio rajono savivaldybės ir kituose tinklapiuose, siunčiami kvietimai ir skelbimai į Radviliškio rajono mokyklas, įstaigas, organizacijas pagal įstaigos viešinimo planą.
Parodos
Kviečiame pamatyti šiuo metu kultūros centre eksponuojamas parodas.
Projekto ,, Auksiniai scenos kryžiai“ teatrų viešnagė Radviliškyje
2021 metais, vykdant projekto veiklas, Radviliškio miesto kultūros centre parodyti trys spektakliai : Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis „ Tobula pora, arba su Naujais metais, lonesco“ ( rež. P. Ignatavičiaus), Vilniaus teatro ,,Lėlė“ spektaklis „Antis, Mirtis ir tulpė“ (rež. J. Trimakaitė) ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro šokio spektaklis ,, Durys“ (rež. Jo Strømgren). Publikai pristatytuose spektakliuose apsilankė per 1000 skirtingo amžiaus ir socialinės padėties Radviliškio, Pakruojo, Joniškio, Kėdainių, Šiaulių rajono, Šiaulių miesto bei Panevėžio rajono gyventojų. Viešinant spektaklius buvo bendradarbiaujama su Pakruojo ir Pasvalio, Šiaulių kultūros centrais, Radviliškio rajono savivaldybe, Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centru, Pensininkų bendrija „Radviliškio bočiai“, Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjunga, Radviliškio rajono neįgaliųjų draugija, Radviliškio rajono trečiojo amžiaus universitetu, Radviliškio rajono kaimo bendruomenėmis, Radviliškio rusų kultūros centru ir Radviliškio miesto švietimo įstaigomis: Vaižganto progimnazija, Lizdeikos gimnazija, Gražinos pagrindine mokykla, Vinco Kudirkos progimnazija, Šeduvos, Baisogalos, Grinkiškio bei Šiaulėnų gimnazijomis. Žiūrovai išvydo mūsų šalies teatrų, sutelkusių Auksinio scenos kryžiaus laureatų ir nominantų gretas, aukšto meninio lygio spektaklius.
Projekto vykdymas pradėtas 2021m. gegužę – renginių programos derinimas bei tikslinimas. Sutarčių su teatrais derinimas ir sudarymas. Informacijos apie projektą ruošimas bei viešinimas. Gegužę – ruošimasis programos vykdymui bei 1 spektaklio parodymas. Rugpjūtį- antrojo spektaklio pristatymas žiūrovams. Informacijos apie projektą ir spektaklius viešinimas pagal įstaigos viešinimo planą, straipsnių rašymas. Lapkričio mėnesį – trečio spektaklio pristatymas žiūrovams, ataskaitos rengimas, užmegztų ryšių plėtojimas ir projekto veiklų sklaida.Radviliškiečiams gegužės mėnesį pristatytas 1-asis, auksinį scenos kryžių pelnęs, Vilniaus teatro ,,Lėlė“ spektaklis „Antis, Mirtis ir tulpė“ (rež. J. Trimakaitė). Spektaklyje vaikams ir tėveliams buvo kalbama apie vaikų literatūroje neįprastą, bet labai svarbią – gyvenimo pabaigos – temą. Čia atsidūrusi Mirtis – šnekasi egzistencinėmis temomis, dalinasi savo keistomis mintimis, užsiima įvairiausia nuotaikinga veikla, kuri mažajam žiūrovui dar labai paslaptinga, tolima ir neatpažinta. Mažuosius žiūrovus prisijaukinęs spektaklis, supažindino su natūralia gamtos atranka, su gimimo ir mirties sąvoka.
Antrasis projekte numatytas Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis „ Tobula pora, arba su Naujais metais, lonesco“ ( rež. P. Ignatavičiaus) parodytas rugpjūčio mėnesį. Spektaklyje atskleista absurdo tema, kuri pasireiškia per žmogaus gyvenimo nenaudingumo dramą. Žiūrovams pateikti groteskiškai pavaizduoti du priešingi pasauliai, kurių egzistencija vienas kito atžvilgiu yra beprasmiška. Čia žiūrovas nuolat stebi senukų pokalbius, kuriuos kartas nuo karto pertraukia pasirodantis nepažįstamasis – akivaizdžiai atstovaujantis jaunąją kartą. Taip žiūrovams scenoje demonstruojami skirtingų kartų prieštaravimai. Jei šie priešingi pasauliai negali priimti vienas kito, absurdas yra vienintelis prasmingas įrankis tai priimti. Spektaklio finale žiūrovas suvokia, kad pomirtinio gyvenimo programa bus lygiai tokia pat nuobodi, kokia ir buvo poros senatvė. Spektaklis yra apie gyvenimą ir pasaulį žmonių, kurie turi daugiau išminties, patirties ir gali apie tai kalbėti.
Paskutinis, projekte numatytas Lietuvos nacionalinio dramos teatro šokio spektaklis ,, Durys“ (rež. Jo Strømgren) apdovanotas 4 aukso kryžiais. Spektaklyje „Durys“ jungiant šokį, dramą, aštrų humorą ir nonsensinę kalbą, nagrinėjama migracijos tema, kuri susirinkusiems žiūrovams yra labai artima, pažįstama ir, daugeliu atvejų, skaudi. Įspūdinga spektaklio scenografija perteikia žmonių įsitikinimus, kad anapus durų bus geriau nei čia. Migracija yra būdas išgyventi ir būdas priešintis, galimybė pradėti gyvenimą iš naujo, taip pat ir sudeginti tiltus, viską palikti užnugaryje. Durys skiria „čia“ ir „kitur“. Parodomas labai stiprus įsitikinimas, kad toje kitoje pusėje visad bus kažkas geresnio. Spektaklyje keliaujama per skirtingus istorinius periodus ir regionus, kad žiūrovas pamatytų visad egzistavusius modelius, migracijos priežastis ir kaip tai mus paveikia bei kinta skirtingose tautose.
Visi parodyti spektakliai susilaukė gausios auditorijos žiūrovų ir labai gerų atsiliepimų diskusijose po spektaklių peržiūrų. Taip pat didelio susidomėjimo sulaukėme ir iš ugdymo įstaigų bendruomenių- mokytojai, , darželių auklėtojai, darželinukai, mokiniai, kuriems spektaklyje atskleidžiamos temos yra svarbios ir įdomios.
Įgyvendinant projektą pasikviesti skirtingų žanrų teatrai su įvairesniais teatriniais sprendimais ir pradžiuginti įvairaus amžiaus žiūrovai bei per profesionalų teatrą ugdomas įvairiapusiškas meninis skonis.
