Šeiko šokio teatro spektaklis „Mano Piteris Penas”
Rugsėjo 30 d. 18.00 val. Radviliškio miesto kultūros centre! Bilieto kaina tik 3 Eur. Spektaklis yra projekto „Auksiniai scenos kryžiai” dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.
ŠOKIO IR MUZIKOS SPEKTAKLIS „MANO PITERIS PENAS“
Tai XXI amžiaus Piterio Peno draugystės istorija – dviejų jaunuolių kelionė suaugusiųjų pasaulio link. Tarpusavio santykių peripetijos, ypač aktualios paauglystėje, pasakojamos šokio kalba. Tai jauno žmogaus bandymai ir (ne)noras suaugti, vidinės brandos paieškos. Ar tai nutinka išsikovojus vietą tarp išrinktųjų, ar tuomet, kai sugebi besąlygiškai priimti kitą kitokį ir patį save?
Šokėjai, keturių klasikinių violončelių gyvas skambesys kartu su elektronine muzika, vaizdo projekcijos ir šiuolaikiškos dekoracijos scenoje nukels spektaklio „Mano Piteris Penas“ žiūrovą į savitą ir netikėtumų pilną Niekados šalį.
Spektaklio šokio dalies autorė ir režisierė – Agnija Šeiko. Muzikinę jo dalį atliks Klaipėdos violončelių kvartetas, kurio atsiradimo iniciatorius bei projekto muzikos vadovas yra Mindaugas Bačkus.
Specialiai šiam renginiui parašyto kūrinio autorius – žymus vokiečių kompozitorius ir muzikos prodiuseris Svenas Helbigas.
Choreografė, režisierė: Agnija Šeiko
Kompozitorius: Sven Helbig (DE)
Muzikos vadovas: Mindaugas Bačkus
Scenografas, kostiumų dailininkas: Artūras Šimonis
Asistentės: Dovilė Binkauskaitė, Gintarė Marija Ščavinskaitė
Šokėjai: Mantas Černeckas, Inga Kuznecova, Gintarė Marija Ščavinskaitė, Niels Claes, Oksana Griaznova, Julius Jurevičius
Muzikos atlikėjai: Mindaugas Bačkus, Jurgis Karbauskas, Karolis Vaičiulis, Marius Sakavičius, Arnas Kmieliauskas
„Gal nedarom tragedijos“ – komedija, kurioje vaidina Giedrius Savickas, Mantas Stonkus, Gelminė Glemžaitė ir Milda Noreikaitė. Spektaklio režisierius – Simonas Aškelavičius. Scenografė ir kostiumų dailininkė – Kotryna Daujotaitė.
Spektaklio pjesės autorė – garsi šiuolaikinė prancūzų dramaturgė Yasmina Reza. Jos parašyta ir premijomis apipilta drama (originalus pavadinimas „Le Dieu du carnage“) žavi puikiu personažų psichologijos išmanymu ir talentingai išvystyta veiksmo dinamika.
Aškelavičiaus ir fantasinio aktorių ketvertuko dėka pjesė atsiplėšė nuo originalo. Ji suskambo lietuviškomis aktualijomis, kurios žiūrovų sutinkamos garsiu juoku. Personažus žiūrovai gali be vargo atpažinti iš savo gyvenimiškos patirties.
Spektaklio pradžioje sužinome, kad Armando (Mantas Stonkus) ir Anetos (Gelminė Glemžaitė) vienuolikmetis sūnus per konfliktą lazda išmušė du dantis Valentino (Giedrius Savickas) ir Veronikos (Milda Noreikaitė) sūnui. Pastarųjų namuose ir susitinka abiejų šeimų tėvai, norėdami aptarti konflikto priežastis ir civilizuotai išspręsti pasekmes.
Giedriaus Savicko personažas – prekybininkas Valentinas – iki ašarų juokingas keistuolis, kuris kritinėse situacijose staiga pasisemia akiplėšiškos drąsos. G. Savickas gali būti juokingas net kai nenori, tačiau „Gal nedarom tragedijos“ galima pamatyti, koks genialiai komiškas jis tampa, kai to nori.
Manto Stonkaus ne tik aktoriaus, bet ir stand-up komiko biografija leido jam itin vykusiai savo personažą kilstelėti į naują lygį. Jo advokatas Armandas – telefono iš rankų nepaleidžiantis, tarsi adatas taiklius ir net žiaurius juokelius durstantis veikėjas.
Mildos Noreikaitės kuriama Veronika – rašytoja ir Afrikos kultūros gerbėja – atrodo nuostabi ir tobula. Darosi įdomu, kas gi slypi už šio supermamos, superžmonos ir supermoters fasado? Nesijaudinkite, tikrai sužinosite.
Gelminė Glemžaitė vaidina M. Stonkaus personažo Armando žmoną Anetą. Pastaroji atrodo lyg ir pati santūriausia iš veikėjų. Tačiau, kai baigsis kantrybė, žiūrovo lauks tikras sprogimas.
„Gal nedarom tragedijos“ – nenuspėjamas spektaklis, kad ir ką prognozuosit, vis tiek nustebins. Būtina priminti, kūrinys turi N-18 amžiaus cenzą. Vaikai į salę neįleidžiami, o suaugę žiūrovai įspėjami: jame rūkoma, gali būti vartojama necenzūrinė leksika, kai kurios scenos gali šokiruoti.
Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Miškelis”
„Miškelis”
Radviliškio miesto kultūros centras džiaugiasi, galėdamas įgyvendinamo projekto „Jaunųjų menininkų reidas“ dėka plėsti teatrinį repertuarą ir visiškai nemokamai radviliškiečius ir miesto svečius kviesti į spektaklį „Miškelis“, kuriame vaidina daugiau nei 40 aktorių!
Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurse 2021 metais laimėtoju išrinktas eskizas pagal dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus „Miškelį“ tapo Klaipėdos jaunimo teatro spektakliu, subūrusiu keliasdešimt jaunosios kartos aktorių. Valentino Masalskio režisuojamoje dramoje pasakojama apie 1941-ųjų birželio 24-osios žudynes Rainiuose ir vienos šeimos gyvenimą po jų.
Kuriant spektaklį atsiremta į tikrus įvykius, realių žmonių biografijas, tardymo bylas, istorikų tyrimus, tačiau „Miškelio“ kūrėjai šį darbą vadina ne dokumentiniu, o atminties ir vaizduotės spektakliu. Pasak V. Masalskio, tai tarsi giesmė apie atmintį, prisimenant Rainių aukas ir mėginant atsargiai prisiliesti prie XX amžiaus tragedijų temos.
„Nors pjesėje gausu faktų ir įvykių, peripetijų ir emocijų, paties veiksmo joje beveik nėra. Šios istorijos pasakotojas nuo pirmų sakinių mus tarsi surakina ir įpareigoja jo klausytis, tačiau netrukus suprantame, kad tai – ne tik jo istorija. Tai istorija iš mūsų visų atminties – iš senelių, iš tėvų atminties. Istorija, kuri nesibaigė ir mumyse vis dar tęsiasi. „Miškelyje“ mes girdime daugybę balsų, tarp jų klaidžiojame, kol pagaliau išgristame tą vieną, apie kurį gieda visi aplinkui – apie nužudytą ir palaidotą žmogų, sugrįžusį namo“, – pasakoja spektaklio režisierius.
Pirmosios sovietų okupacijos paskutinę savaitę – 1941 metų birželio 22–28 dienomis – Lietuvoje nužudyta daugiau kaip 1000 kalinių ir civilių gyventojų. Artinantis Vokietijos kariuomenei, į Rusijos kalėjimus ir lagerius spėta išvežti apie 3400 kalinių, nors iš viso Lietuvos kalėjimuose tuo metu kalėjo 6000 žmonių. Traukdamiesi iš Lietuvos, Raudonosios armijos kariai kartu su vietiniais kolaborantais rengė masines žudynes Kauno, Panevėžio, Pravieniškių kalėjimuose, taip pat Juodupėje, Zarasuose, kitose vietovėse.
Žiaurumu išsiskyrė Telšių kalėjimo politinių kalinių žudynės. Birželio 24-osios naktį 76 politiniai kaliniai atvežti į netoli esantį Rainių miškelį, kuriame buvo nužudyti ir paskubomis užkasti. Birželio 28-ąją, Telšiuose jau šeimininkaujant vokiečiams, atkasus ir apžiūrėjus aukas, paaiškėjo, kad visi kaliniai buvo žiauriai kankinami. Dėl daugybinių sužalojimų 46 kūnai liko neatpažinti. Beveik visi Rainių kankiniai palaidoti bendrame kape Telšių kapinėse, kitus išsivežė artimieji.
Dramaturgas M. Nastaravičius pjesę „Miškelis“ pradėjo rašyti atradęs to meto prisiminimų apie kelis kalinius, po Rainių įvykių netikėtai sugrįžusius namo. Dėl daugybinių sužalojimų nesugebėję atpažinti iš veidų, artimieji aukas bandė atskirti iš kitų požymių – apgamų, randų, kiti – iš drabužių likučių. Tariamai atpažinę ir davę sutikimą palaidoti kūną bendrame kape, po kurio laiko artimieji išvydo gyvą žmogų prie savo namų durų.
„Tokie atvejai buvo aiškinami paprastai: Telšių kalėjimo politinius kalinius nužudžius, o kalėjimą palikus be priežiūros, tuo pat metu kalėję kriminaliniai kaliniai (jų buvo 86) iš kalėjimo nekliudomai išėjo. Vieni bėgo ir slapstėsi, kiti sugrįžo namo. Pirmosiomis dienomis dar nežinota, kad mirties bausmė paskirta tik politiniams kaliniams – jų sąrašas su pavardėmis rastas vėliau. Skaitydamas prisiminimus ir bandydamas atsekti tuos kelis žmones, Rainių miškelyje nebuvusius, bet artimųjų klaidingai atpažintus, suradau dar vieną liudijimą vyro, kuris tvirtino iš miškelio sugebėjęs pabėgti“, – pasakoja M. Nastaravičius.
1941 metų birželio 28-ąją Rainių miškelyje atkasti 73 kūnai. Trijų bėgti mėginusių kalinių palaikai rasti ties Džiuginėnų kaimu, netoli Telšių. Po kurio laiko atskleista, kad du nužudytieji buvo ne kaliniai, o raudonarmiečiai. Svarstyta, kad jie galbūt atsisakė dalyvauti žudynėse, arba buvo nušauti už tai, kad nesužiūrėjo visų kalinių. Du kaliniai iš tiesų ištrūko iš Rainių miškelio. Vienas buvo surastas ir nušautas, kitam pabėgti pavyko. Sovietmečiu bijojęs pasekmių, apie Rainių įvykius ir išsigelbėjimą jis niekam neprasitarė. Tačiau 1988-aisiais, išgirdęs apie specialiąją komisiją Rainių žudynėms tirti, laiške Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai jis papasakojo tos nakties aplinkybes.
Ilgą laiką manyta, kad Rainių istorija neturi nė vieno gyvo liudytojo, tačiau po šio vyro apklausos paaiškėjo, kad jis, Jonas Šapalas, yra vienintelis, išgyvenęs Rainių žudynes. Tiesa, jo vardo ir pavardės buvusių kalinių sąraše dramaturgui rasti nepavyko. Jo byla taip pat neišlikusi, tačiau pjesės autorius remiasi vyro liudijimu apie išsilaisvinimą ir slapstymąsi, taip pat kitais dokumentais, istoriniais šaltiniais, nagrinėjančiais Rainių tragediją. Už konsultacijas ir istorinių šaltinių nuorodas spektaklio kūrėjai dėkoja sovietinio režimo ir jo nusikaltimų tyrinėtojai Teresei Birutei Burauskaitei, taip pat istorikams Mingailei Jurkutei ir Arvydui Anušauskui.
Spektaklis yra projekto „Atvira bendruomenės kūrybos erdvė Kuliuose“ dalis. Projekto įgyvendinimą, pagal programą „Kultūra“ finansuoja Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai.
Projekto vykdytojas: Plungės rajono Kulių krašto bendruomenė „Alantas“.
Projekto parneriai: Kulių kultūros centras, Domus alba, Taško teatras, Kintai arts, M.K. Čiurlionio namai, Mano miestas Klaipėda, Opera Opus, Company B. Valiente, Plungės rajono savivaldybė, Klaipėdos jaunimo teatras, Kulių gimnazija.
Spektaklį taip pat remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
Premjera: 2022 m. kovo 11 d.
Pjesės autorius: Mindaugas Nastaravičius
Režisierius: Valentinas Masalskis
Kompozitorė: Nijolė Sinkevičiūtė
Scenografė: Paulė Bocullaitė
Šviesų dailininkas: Justas Bø
Vaidina: Klaipėdos jaunimo teatras: Laima Akstinaitė, Karolina Kontenytė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Simonas Lunevičius, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Gytis Šimelionis, Donatas Stakėnas, Donatas Želvys, Marija Žemaitytė Taško teatras: Karolina Kuzborska, Aistė Alksnytė, Jūratė Martinaitytė, Livija Krivickaitė, Solveiga Reklaitytė, Donatas Mickūnas, Kristupas Biržietis, Gediminas Povilavičius Æmotion teatro grupė: Gabrielė Andruškevič, Aurimas Bareikis, Gabija Bargailaitė, Angelina Daukaitė
Ramunė Degutytė, Ilona Doveiko, Elzbieta Girkantaitė, Augustas Gudelis, Kornelija Kiniulytė, Adolfina Kunčiūtė, Laurynas Luotė, Ieva Mačiūnaitė, Vilija Matačiūnaitė, Faustas Mažrimas, Viktorija Miliauskaitė, Kamilė Pilibaitytė, Irmantas Pilis, Miglė Pranevičiūtė, Gintautė Rusteikaitė, Jogaila Šimkus, Osvaldas Tokarevas, Viktorija Valskytė, Enrika Zachaževskytė
Cenzas: N-13. 7-12 m. vaikams būtina suaugusiojo palyda
Ar seniai nuoširdžiai kvatojote kino teatre? Jei pasiilgote geros juoko dozės, tai lietuviška komedija „Ko nežino vyrai“ – kaip tik jums. Iš koto verčiančių komedijų „Valentinas vienas“, „Importinis jaunikis“, „Ir visi jų vyrai“ ir „Kaip pavogti žmoną“ prodiuseriai sugrįžta su filmu apie tikrą mačo, kuris vieną rytą atsibudo… moterimi.
Susipažinkite su Giedriumi (Vytautas Rumšas jaunesnysis). Jis – populiariaus žurnalo redaktorius, kurį supa gražios moterys, bet kuriam neįdomi niekieno kito, o ypač moterų, nuomonė. Egocentrikas, egoistas, šovinistas – tik jo charakterio „ledkalnio viršūnė“.
Vis dėlto nesiskaitymas su kitais vieną dieną kardinaliai pakeičia Giedriaus gyvenimą: jis atleidžiamas iš darbo, o jį pakeičia jauna ir ambicinga redaktorė Ieva (Toma Vaškevičiūtė). Įsiutęs ir padauginęs bare, Giedrius netikėtai atsiduria pas būrėją, o kitą rytą pasitinka didžiausiame savo košmare – jis atsibunda moterimi (Rimantė Valiukaitė).
Kaip jam teks elgtis? Ar „alfa vyras“ gali išgyventi moters kailyje? Ko vyrai nežino apie moteris? Ką jos slapta žino apie vyrus? Ar iš viso įmanoma jas suprasti? Visa tai pamatysite komedijoje „Ko nežino vyrai“.
Režisierius: Robertas Kuliūnas („Aš žvaigždė“)
Scenarijaus atoriai: Rudolf Havlik, Radka Trestíková
Adaptacija: Matas Vildžius
Vaidina: Rimantė Valiukaitė, Vytautas Rumšas Jaunesnysis, Toma Vaškevičiūtė, Kirilas Glušajevas, Aušra Giedraitytė, Mantas Vaitiekūnas, Agnė Šataitė, Miglė Polikevičiūtė, Valentinas Krulikovskis, Petras Kuneika, Agnė Kaktaitė, Mindaugas Capas, Agnė Jagelavičiūtė ir kiti.
Aštuntą kartą iš eilės Lietuva šiais metais kartu šoks rugsėjo 16 d. Kviečiame susitikti prie Radviliškio miesto kultūros centras18 val. ir kartu su folkloro ansambliu „AIDIJA” bei Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokiniais įsisukti į šokių pynę! Būk ir Tu šios šokių šventės dalimi
Šiais metais akcijai siūlomų regionų šokių nuorodą rasite čia
Kviečiame į parodos atidarymą! Susipažinsime su menininke Irmunda Šakiene. Pažadame jaukų, naujų atradimų vakarą
Rugsėjo mėnesio renginiai
Kviečiame į rugsėjo mėnesio renginius.
Vaikų dienos stovykla „Kibirkštis“
Besibaigiant paskutiniam vasaros mėnesiui, rugpjūčio 22-26 d. Radviliškio miesto kultūros centre vyko antroji vaikų dienos stovykla „Kibirkštis“, kurioje dalyvavo 44 vaikai iš Radviliškio rajono švietimo bei ugdymo įstaigų ir Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro. Suskirstyti į dvi amžius grupes kartu su stovyklos vadovėmis Ieva Vaičiulyte ir Eva Ginkevičiūte stovyklautojai aktyviai įsitraukė į menines, kūrybines, etnokultūrines, teatrines, sportines, inžinerines veiklas. Kasmet stovyklos organizatoriai atranda vis įdomesnių ir įvairesnių veiklų, kuriomis stovyklautojai susižavi ir įsitraukia į kūrybinį procesą. Šiais metais daug užsiėmimų buvo orientuoti į patyriminį mokymą, išmaniąsias veiklas: VšĮ Išmaniosios mokyklos edukatorės supažindino su garsaus dailininko kūrybiniu pasauliu ir pakvietė patiems pabūti mažaisiais ,,Pablo Picaso“ dekoruojat porcelianinę lėkštutę. Taip pat stovyklautojai mokėsi naudotis išmaniųjų technologijų įrankiais, atliko veiklas su trimačiais akiniais, susipažino su virtualios realybės galia, galaktikomis, kartu su vadovėmis ieškojo atsakymo į klausimą ar robotas gali kurti meną?. Kartu su šiauliečiais, inžinerinio ugdymo pedagogais Ingrida ir Vaidu Donielomis, vaikai pasinėrė į STEAM pasaulį, kuriame visą dieną konstravo lenktyninio automobilio modelius, kalinėjo pakabukus baltiškais simboliais, graviravo puodelius, blotografijos edukacijoje pasigamino savadarbius purkštuvus.
STEAM veiklas keitė meninės – kūrybinės veiklos, kurių vadovai, kultūros centro šaunieji darbuotojai, Sonata ir Mantas Markušenkos, Raminta Gilė, Gretė Každailytė, Gabrielius Verdingas, Žydrūnė Vilimaitienė, Evaldas Jasiūnas vaikus įtraukė į muzikos, šokio, teatro, dailės, rankdarbių kūrybines dirbtuves. Vaikai dainavo, šoko sportinius šokius, susipažino su forumo teatro principais ir metodais, pasigamino rankų darbo muiliukus, žaislą „Raganaitę“. Su Šiaulių kultūros centro edukatorėmis dalyvavo edukacijose „Muzikinis šešėlių teatras“, „Spalvoti mūzų akmenėliai“, „Skambantis varpelis“.
Stovyklos veiklos vyko įvairiose kultūros centro erdvėse, kultūros ir poilsio parke. Viena įdomiausių dienų buvo praleista ekskursijoje Klaipėdos rajone esančiame Vinetų kaime, kuriame stovyklautojai dalyvavo net trijose atskirose edukacijose, degustavo indėnišką patiekalą TAKO. Beviešėdami indėnų kaime vaikai aplankė gyvosios indėnų istorijos muziejaus ekspoziciją, sužinojo apie indėnų kilmę, gyvenamąsias vietas, išmintį ir didžiosios dvasios paslaptis, įsiamžino su indėnų tradicijas ir gyvenimo papročius vaizduojančiais eksponatais, išmoko įvairiausių judriųjų žaidimų, grojo indėniškais instrumentais edukacijoje ,,Būgnų ratas“, išbandė savo jėgas užsiėmime ,,Jaunųjų vilkų kelias“, apsilankė ir klausėsi pasakojimų tradicinėje indėnų palapinėje – Tipi, bei išbandė save veikloje ,,Savosios galios ieškojimas pagal gyvūnų išmintį“. Stovyklautojai buvo pakviesti į profesionalią foto sesiją kitokios kultūros apsuptyje, kurioje juos įamžino kultūros centro dizainerė maketuotoja Simona Meiliūnienė. Susipažinę su indėnų kultūra, palyginę mūsų krašto tradicijas, papročius, mažieji stovyklautojai, pilni džiugių įspūdžių, parvyko namo.
Net savaitę vykusi vaikų dienos stovykla įžiebė stovyklautojų akyse atradimo, kūrybiškumo džiaugsmą, draugystės ir bendrystės jausmą. Siautulinga stovyklos savaitė, mažųjų klegesiu užpildžiusi Radviliškio miesto kultūros centrą, paliko daug naujų potyrių ir įspūdžių ne tik mažiesiems dalyviams, bet suteikė linksmų akimirkų ir organizatoriams.
Radviliškio miesto kultūros centro organizuotą stovyklą „Kibirkštis“ finansavo Radviliškio rajono savivaldybė. Projektą rėmė UAB ,,Regejus“. Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie stovyklos organizavimo ir rėmimo.
Radviliškio miesto kultūros centro informacija
Vasaros palydėtuvių šventė
Rugpjūčio 31 d. 18.00 val. visų mažųjų lauksime kultūros ir poilsio parke!
,,Laisvųjų aitvarų“ šėlionės
Įsibėgėjus vėjavaikiškai vasarai, liepos 11-15 dienomis, Radviliškio miesto kultūros centras tradiciškai pakvietė mažuosius smalsuolius į 1 savaitę trukusią etnokultūrinę vaikų vasaros stovyklą ,,Laisvieji aitvarai“. Kokybiškai atostogauti po intensyvaus mokslų maratono buvo labai įdomu. Vaikai išsiilgę ne tik įdomių užsiėmimų, vaikiško krykštavimo, bet ir paprasčiausio bendravimo, buvimo draugų būryje. Stovykloje šiais metais dalyvavo didelis būrys (net 44) vaikų. Stovyklautojai buvo suskirstyti į dvi grupes, kuriose atskirai ir vyko veiklos. Mažiausiųjų (Geltonųjų) grupės stovyklautojai buvo 1-3 kl., Žalieji- 3-6 klasių mokiniai. Stovyklautojai, kaip ir kiekvienais metais, buvo pakviesti užsiimti meninėmis, etnokultūrinėmis, sportinėmis, logikos, inžinerijos, šokio veiklomis. Šiais metais daug užsiėmimų buvo orientuoti ne tik į papročius ir tradicijas puoselėjančias veiklas, bet ir į patyriminį STEAM mokymą, išmaniąsias veiklas.
Visi stovyklautojai liepos 13 d. vyko į ekskursiją- Klaipėdos rajone esantį Vinetu kaimą, kuriame apsilankė net trijose atskirose edukacijose, degustavo indėnišką patiekalą TAKO. Beviešėdami indėnų kaime, kartu su stovyklos auklėtojomis ir edukatoriumi Vinetu aplankė gyvosios indėnų istorijos muziejaus ekspoziciją, kuriame sužinojo apie indėnų išmintį ir didžiosios dvasios paslaptis, įsiamžino su indėnų tradicijas ir gyvenimo papročius vaizduojančiais eksponatais. Jau atvykus į Vinetu, vaikus pasitiko indėniškais sveikinimais, papasakojo apie indėnų kilmę, jų gyvenamas vietas bei pamokė įvairiausių įdomių judriųjų žaidimų. Laisvieji aitvarai puikiai grojo indėniškais instrumentais edukacijoje ,,Būgnų ratas“, išbandė savo jėgas užsiėmime ,, Jaunųjų vilkų kelias“ , apsilankė ir klausėsi pasakojimų tradicinėje indėnų palapinėje – Tipi, bei išbandė save veikloje ,,Savosios galios ieškojimas pagal gyvūnų išmintį“ . Vaikai puikiai diskutavo su edukacijos vadovu ir mokėjo apibūdinti sapnų gaudyklę, žinojo įvairių pasakojimų iš stebėtų filmų apie indėnus. Stovyklautojai buvo pakviesti į profesionalią foto sesiją kitokios kultūros apsuptyje, kurioje juos įamžino kultūros centro dizainerė maketuotoja Simona Meiliūnienė. Susipažinę su indėnų kultūra, palyginę mūsų krašto tradicijas, papročius, mažieji stovyklautojai, pilni džiugių įspūdžių, parvyko namo.
Įvairiose edukacijose, kurios vyko kultūros centre, Latvių kultūros centre, parke, didžiojoje scenoje ir kitose erdvėse vaikai su folkloro ansambliu ,,Dainoriai“ šoko liaudiškus šokius, dainavo, žaidė judriuosius, komandinius žaidimus. Teko paplušėti kartu su Grėte ir Gabrieliumi, kurie mokė teatro meno pagrindų . Ant jūros nugludintų akmenėlių (vadovė Rasmuta Valčiukienė) bei drobinių maišelių (vadovė Svetlana Viluskienė) vaikai piešė baltiškuosius simbolius, gaminosi rankų darbo muiliukus (vadovė Žydrūnė Vilimaitienė), kartu su VšĮ Išmaniosios mokyklos edukatorėmis pabuvo mažaisiais ,,Pablo Picaso“ ir dekoravo porcelianinę lėkštutę, atliko veiklas su trimačiais akiniais, mokėsi naudotis išmaniųjų technologijų įrankiais. Mažieji smalsuoliai dalyvavo edukatorių Ingridos ir Vaido Donielų organizuotose patyriminėse STEAM veiklose: ,, Konstruojamas lenktyninio automobilio modelis“, ,, Kalvystė. Pakabuko kalinėjimas su baltiškais simboliais“, ,, Blotografijos edukacijoje. Purkštuvo darbai“, ,, Graviravimas, graviravimo istorija ir būdai“.
Kiekviena stovyklos programos diena prasidėdavo 9.00 val. ryto ir baigdavosi – 17.00 val. Užsiėmimai vyko 2 grupėse po 22 vaikus. Kiekvieną dieną mažieji turėjo galimybę išbandyti ir patobulinti savo vaidybinius gebėjimus kurdami improvizacijas su režisiere G. Každailyte ir programų koordinatoriumi G. Verdingu. Mažųjų teatriniai bandymai, rankdarbiai ir gerosios emocijos buvo pristatyti stovyklos uždarymo renginyje ir labai nuoširdžiai įvertinti tėvelių, nes vaiko pasiekimai- didžiausia dovana.
Kokybiškai praleistas laikas, įvairiausio pobūdžio veiklos ne tik praplečia jaunosios kartos akiratį, moko įvairiausių naujovių, padeda pažinti ne tik savo, bet ir kitų tautų kultūrą, atrasti dar neatsiskleidusius talentus, bet ir ugdo empatijos jausmą, suteikia istorinių žinių, ugdo etnokultūrinį suvokimą. Siautulinga stovyklos savaitė, mažųjų klegesiu užpildžiusi Radviliškio miesto kultūros centrą, paliko daug įspūdžių ne tik mažiesiems dalyviams, bet suteikė linksmų akimirkų ir organizatoriams. Ši savaitė ne tik stovyklautojams buvo kupina naujų potyrių, bet taip pat ir jaunosioms grupių vadovėms Ievai Vaičiulytei ir Evai Ginkevičiūtei tai naujų išbandymų metas. Radviliškio miesto kultūros centras, kasmet organizuodamas vaikų vasaros etnokultūrinę dienos stovyklą, atranda vis naujų veiklų ir poslinkį tobulėti. Džiaugiamės mažųjų klegesiu, trykštančiomis emocijomis ir nuoširdžiai dėkojame visiems veiklų vadovams, kurie nepagailėjo savo laiko, gerų emocijų ir pasidalino savo veiklos patirtimi su mažaisiais. Kaip viesulas praūžusi savaitė, įsuko stovyklos dalyvius į „Laisvųjų aitvarų“ sūkurį, kuriame skambėjo ne tik vaikiškas juokas, šėlionės, skanduotės, liaudiškos dainos, vasariška nuotaika…, bet ir susikaupimu dvelkiantis, kruopštus darbas.
Radviliškio miesto kultūros centro organizuotą stovyklą „Laisvieji aitvarai“ finansavo Radviliškio rajono savivaldybė. Projektą rėmė UAB ,, Aloyzo Grigaliūno transportas“. Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie stovyklos organizavimo ir rėmimo.
