Apie renginį

2020 – ieji Seimo paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, todėl
Radviliškyje vykdyto projekto ,,Ir ne tik iš pareigos…“ idėja gimė dar 2020 metų pradžioje. Dėl
pandemijos dalis projekto veiklų buvo atkeltos į 2021-uosius. Prisimindami skausmu paženklintą
šios tautos istoriją ir kalbėdami apie tūkstančius Lietuvoje nužudytų žydų, turime prisiminti, jog
pirmiausia Holokaustas, kaip tragedija, yra ištuštėjusios mūsų miestų ir miestelių gatvės, kuriomis
nebeskuba kartu šalia lietuvių ar kitų tautinių bendrijų gyvenę žydai. Šiandien už visų skaičių, kurie
mini nužudytus Lietuvoje žydus – pirmiausia yra žmonės su vardais, asmeninėmis istorijomis,
pomėgiais, gabumais, socialine padėtimi, žmonės – mūsų kaimynai, draugai bendraminčiai.
Žmonės, kuriuos, nebijodami paaukoti savųjų gyvybių, slėpė ir gelbėjo mūsų tautiečiai lietuviai.
Projektas skirtas tiems, kurie domisi savo šalies istorija bei nori pažinti jos daugiatautį paveldą.
Mūsų tikslas atskleisti daugialypį Lietuvos žydų santykį su šalimi, jos gamta, istorija, kultūra, kalba
ir gyventojais. Šiuo projektu buvo siekta pristatyti Holokausto istoriją, sužinoti apie žydų gyvenimą
prieš, per ir po II pasaulinio karo.

Šis projektas orientuotas į įvairių sričių (konferencija, pažintinė ekskursija,
atminimo akcijos, meninių ir dokumentinių kinų bei etiudų teatralizuoti vakarai, paroda,
susitikimai- disputai, literatūros vakarai ir teatras) veiklas. Renginyje buvo sudaryta galimybė ne
tik Šiaurės regiono, bet ir visos Lietuvos visuomenei susipažinti su istorinę atmintį
puoselėjančiomis veiklomis. Tokio pobūdžio renginiai skatina ne tik kūrybingumą ar istorijos žinių
tobulinimą, bet ir ugdo empatijos jausmą, tautinių mažumų kultūros sklaidą. Nuolat
bendradarbiaujant su Tarptautine istorinio teisingumo komisija, pasaulinio žydų kongreso Jidiš
centru Vilniuje bei Šiaulių apskrities žydų bendruomene ir Lietuvos Tolerancijos ugdymo centrais
buvo siekiama įtraukti ir jaunąjį dalyvį bei žiūrovą, pateikiant jam patrauklią– šiuolaikišką kultūros
paslaugą, perteikiančią tautinių mažumų istorijos ir kultūros sampratą. Projekto baigiamasis
renginys- birželio 3 d. vykusi nacionalinė meninė – kultūrinė konferencija „Ir ne tik iš pareigos…“,
kuri buvo skirta Tolerancijos ugdymo centrų bendruomenėms. Konferenciją pradėjo Radviliškio
rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis, pasidžiaugęs, kad tokie renginiai vyksta ir kad
pritraukia dalyvių iš kitų Lietuvos miestų. Sveikinimo žodį taręs Tarptautinės komisijos
vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas pasidžiaugė, kad iniciatyva organizuoti istorinės
atminties renginius kyla iš Tolerancijos ugdymo centrų. Konferencija vyko nuotoliniu būdu. Visi
konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti lektorių pranešimus: „Lietuvos žydų istorija miestų
pastatuose ir gatvėse“ (Ingrida Vilkienė, Tarptautinės komisijos švietimo programų koordinatorė),
„Žydų papročiai ir tradicijos. Stereotipai ir tikrovė“ (dr. Vilma Gradinskaitė), „Žydų – litvakų
patiekalai tradicinių švenčių metu“ (Sania Kerbelis ir Chatzkelis Karolis iš Šiaulių apskrities žydų
bendruomenės), „Menininkas litvakas Viktoras Davidas Brenneris“ (Jonas Nekrašius, Šiaulių
universiteto lektorius). Labai džiaugiamės, jog konferencijoje dalyvavo jaunimas ir pristatė
meninius pranešimus trijų Tolerancijos ugdymo centrų mokiniai: Kėdainių r. Akademijos
gimnazija, Kauno Kazio Griniaus progimnazija ir Kalvarijos gimnazija. Labai svarbu, jog istorinės
atminties renginiuose dalyvauja mokytojai, nes taip yra perduodamos mokiniams ne tik žinios, bet
ir empatijos jausmas bei noras sužinoti, pažinti tai, kas aprašyta istorijos vadovėlių puslapiuose ar
papasakota mūsų senolių. Nacionalinę konferenciją Tolerancijos ugdymo centrų bendruomenėms
organizavo Radviliškio Kultūros centre veikiantis Tolerancijos ugdymo centras kartu su
Tarptautinės komisijos sekretoriatu.
Po konferencijos visi dalyviai turėjo galimybę YouTube kanale pamatyti Radviliškio miesto
kultūros centro jaunimo teatro studijos spektaklį ,,Ir tik vienas teisingas ėjimas…“ pagal I. Mero
kūrinį ,,Lygiosios trunka akimirką“ (rež. I. Ginkevičienė ir G. Každailytė). Nufilmuotame
spektaklyje vaidino jaunieji radviliškiečiai gimnazistai, kurie šiais metais baigia gimnaziją. Taip pat

spektaklyje vaidmenis kūrė profesionalūs aktoriai G. Každailytė ir V. Katutis. Jaunųjų aktorių
sukurti vaidmenys labai jautrūs, persmelkti išgyvenimų. Džiugu, jog po spektaklio peržiūros, kuri
buvo suorganizuota ir Radviliškio miesto kultūros centre, sulaukėme labai gražių atsiliepimų. Na, o
peržiūroje dalyvavę Trečiojo amžiaus universiteto žiūrovai labai dėkojo ir, braukdami ašaras,
linkėjo jauniesiems aktoriams ir toliau kurti vaidmenis ir išlikti tokiems jautriems.
Po J. Nekrašiaus pristatyto pranešimo apie menininką litvaką Viktorą Davidą
Brennerį, konferencijos dalyviai ir visi, kurie domisi mūsų krašto istorija, gali aplankyti šio
menininko darbų parodą. Na, o istorijos puoselėtojai, gyvenantys kituose Lietuvos miestuose, šią
nufilmuotą parodą gali peržiūrėti Radviliškio miesto kultūros centro YouTube kanale.
Daug emocijų, susimąstymų pareikalavusios veiklos privertė stabtelėti ties istorijos
vadovėlių puslapiais ir prisiminti senolių papasakotus prisiminimus, kuriuos, tikimės, ir jaunasis
projekto dalyvis papasakos ateityje ir savo vaikams, mokiniams, pažįstamiems. Tokių projektų
svarba ir tęstinumas – ne tik istorijos faktų bei kultūros samprata bei kūrybingos ir empatiškos
asmenybės ugdymas, humanizmo vertybių puoselėjimas, bet ir jaunimo paskatinimas nebijoti
sužinoti, atrasti ir kurti, interpretuoti bei siekti savo tikslų. Šiuo projektu norime paskatinti kaupti
informaciją apie įvairiose Lietuvos vietose gyvenusius žydus: jų gyvenimo istorijas, indėlį į vietos
miesto ar miestelio ekonomiką, kultūrą, politiką bei šių žmonių likimą. Empatiškos ir kūrybingos,
istorinių žinių siekiančios asmenybės yra vertos būti matomais ir girdimais ne tik akademinėje
visuomenėje, savo amžiaus ir profesinės srities žmonių rate, bet ir plačiojoje auditorijoje.
Džiaugiamės ir dėkojame savo partneriams už prasmingą, nuoširdų dialogą ir idėjos palaikymą bei
jos įgyvendinimą. Projektą finansavo Lietuvos Kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.